Studijų miestelio projektiniai pasiūlymai visuomenei pristatyti dar 2019 m., „Paleko Archstudija“ juos parengė laimėjusi architektūrinį konkursą. Tikimasi, kad į vieną meno ir mokslo branduolį sutelkus kol kas skirtingose Vilniaus vietose išsklaidytą akademijos infrastruktūrą, pagerės muzikos, teatro, kino ir šokio menų studijų kokybė.

Pagal investicinį projektą, iš šiuo metu LMTA studijų veiklai naudojamų 10 pastatų ketinama palikti Centrinius rūmus, esančius Gedimino prospekte, kaip reprezentacinę akademijos erdvę, kurioje liks Kūrybinių inovacijų centras, bus vykdomos mokymosi visą gyvenimą, kvalifikacijos tobulinimo, neformalaus ugdymo ir kitos veiklos. Kitus pastatus pardavus, lėšos bus pridėtos prie Europos Regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto skirto finansavimo (13,033 mln. eurų), sakoma sostinės savivaldybė pranešime.

Numatyti du LMTA Studijų miestelio investicijų projekto įgyvendinimo etapai. Pirmąjį etapą, kuriam pagal pasirašytą sutartį skirta parama iš ES Struktūrinių fondų lėšų, ketinama baigti 2023 m. III ketvirčio pabaigoje. Šio etapo metu iškils Teatro ir kino fakulteto, Muzikos fakulteto ir mažojo salių bloko pastatai. Projekto I etapo pabaigoje šiuose pastatuose jau vyks paskaitos, infrastruktūra sudarys puikias studijų sąlygas meno studijų studentams.

Per antrąjį LMTA studijų miestelio statybų etapą numatyta pastatyti didįjį salių bloką, teorinių paskaitų-administracinį bloką, biblioteką ir studentų bendrabutį. Sklype esančioje koplytėlėje ketinama įrengti kamerinę salę.

Jau kitą savaitę sklype bus šalinama ir dalis medžių, kurių nepavyks išsaugoti vykdant komplekso statybos darbus. Po savivaldybės želdynų projektų darbo grupės pastabų projekto autoriai pakoregavo pirminį projektą, kad išsaugotų šešis brandžius medžius (4 paprastuosius kaštonus, vieną karpotąjį beržą ir vieną kalninę guobą), bet 20 saugotinų medžių vis vien neišliks. Bus šalinami ir 26 nesaugotini medžiai, 11 jų – obelys, 3 – slyvos.

Pasak projektuotojų, kai kur išsaugoti medžių neįmanoma dėl kiemo lygio pokyčio (maždaug 2 metrų) – architektai suplanavo visus LMTA korpusus jungiantį horizontalų kiemą, tai yra, lygų paviršių. Senųjų medžių nepavyko įkomponuoti ir projektuojant pagrindinį įėjimą į kompleksą. Kitose sklypo vietose, saugodami dalį medžių, architektai keitė ir takų vietas, ir įvažiavimo trajektoriją.

Svarstyta ir medžių persodinimo galimybė, bet įvertinę šios vasaros kaitrą bei želdinių dydį, specialistai šio sprendimo nerekomendavo – jie neprigis.

Statytojai bus įpareigoti už pašalintus medžius miestui sumokėti atkuriamąją jų vertę.