„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių atstovus. Lietuva, kuri pradėjo sovietinio bloko griūtį, šią savaitę solidarizavosi su kitomis kenčiančiomis Europos šalimis bei prisiminė istoriją, kad taip daugiau niekada nenutiktų“, – teigia Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris.

Už taikią SSRS baigtį – teikimas Nobelio premijai

E. Zingerio teigimu, jis pasinaudodamas Švedijos Nobelio taiko premijos statute numatyta parlamentaro teikimo teise teikti parlamentaro vardu, pateikė pirmąjį demokratinės Ukrainos prezidentą L. Kravčiuk, pirmąjį demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentą S. Šuškevič ir tuometinį Rusijos Federacijos valstybės sekretorių G. Burbulis Nobelio taikos premijai gauti.

Sovietų Sąjungos – tautų kalėjimo griūtis buvo viena didžiausių XX-o amžiaus teigiamų virsmų. Nuo 1918 m. sukurta bolševikų sovietinė imperija sužlugdė tautų vystymąsi, asmenybės raidą, įkūrė vienpartinę-diktatorinę sistemą, okupavo kaimynines valstybes ir perkėlė šią „blogio sistemą“ į jų teritorijas. Dešimtys milijonų kitaip galvojančių SSRS gyventojų buvo represuoti represinio aparato NKVD-KGB. Po SSRS žlugimo komunistų valdyta Rytų Europa demokratinių judėjimų buvo išvaduota ir prisijungė prie Europos Sąjungos. Nobelio premijos motyvas - kad visa ši SSRS baigtis įvyko taikiai be galimo kraujo praliejimo.

Išsilaisvinusi Nadja Savčenko sveikino Lietuvą

Genocido ir okupacijos dienos proga Ukrainos sąjungos „Tėvynė“ pirmininkė Julija Timošenko kartu su visa frakcija ir Nadja Savčenko atsiuntė pasveikinimą, kuriuo sakė: „Gedulo ir Vilties dieną, kuomet artimoji lietuvių tauta prisimena tragiškosios lietuvių tremties į Sibirą ir Tolimuosius Rusijos Rytus pradžią, visas Stalino sovietinio režimo aukas ir jų artimuosius prašau priimti užuojautą. Ukrainai, kurie taipgi milijonais buvo visuotinės stalininės santvarkos naikinami, gerai supranta mūsų lietuvių brolių ir seserų tragediją. Šiandien Ukraina vėl priešinasi Stalino režimo pasekėjų agresijai ir yra dėkinga bičiuliškai lietuvių tautai už nuoseklią vienybę ir palaikymą“.

Jamalą sujaudino lietaus nepabūgę klausytojai

Įspūdingame koncerte Katedros aikštėje „Už mūsų ir jūsų laisvę“ susirinko apie tris tūkstančius žmonių, kurie palaikė Eurovizijos nugalėtoją Jamalą bei Katedros aikštėje pasirodžiusius Ievą Narkutę, Ukrainos žinomą artistę bei politikę Oksaną Belozir, vieną populiariausių Baltarusijos atlikėjų Liavoną Volskį, sveikimą tarusius pirmuosius demokratinės Ukrainos ir Baltarusijos vadovus. Sujaudinti klausytojai liko mėgautis atlikėjų pasirodymu iki galo, nors dainuojant Jamalai prapliupo lietus. Išvažiuodama Eurovizijos nugalėtoja labai džiaugėsi žiūrovais, kurie darganos metu dainavo kartu su ja.

Pasak E. Zingerio, džiugu, kad Jamala paskutinę akimirką pakeitė planus, sutiko atvykti ir kartu paminėti skaudžią šaliai dieną. Jos daina – šių metų Eurovizijos laimėtoja supažindino 42 konkurse dalyvavusių šalių žmones su Stalino represijomis. Stalino nusikaltimai yra siaubingi nusikaltimai žmonijai. Jaunoji europiečių karta turi būti paskiepyta tam, kad atpažintų bet kokio totalitarinio režimo požymius.

Kaip teigia signataras, – „Rusijos tik ką įvykdyta Krymo aneksija, deja, yra ankstesnės Sovietų Sąjungos ekspansionistinės politikos kartojimas 21-ame amžiuje. Siekdami paminėti Stalino nusikaltimų prieš Lietuvos žmones 75-erių metų sukaktį, mes sujungėme tarptautines geros valios žmonių pastangas, nukreiptas į šio režimo ženklų atpažinimą ir Pasipriešinimą. Lietuvai pavyko tarptautinėje erdvėje solidariai paminėti savo baisiąsias netektis.“