Vilniuje vienai dienai atidarytas S. Hawkingo knygai skirtas knygynas

Knygyną atidariusios leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė Aira Niauronytė sako, knygoje remiantis mokslo atradimais apmąstomi kiekvienam XXI a. žmogui rūpimi klausimai: ar toliau gyvensime Žemėje, ar turime kolonizuoti kitas planetas, ar dirbtinis intelektas mus pergudraus, kaip kursime ateitį ir pan.

„Nusprendėme atidaryti knygyną, skirtą tik šio ypatingo mokslininko paskutinei knygai, nes turiniu ji viena gali užpildyti visas lentynas“, – sako A. Niauronytė. Be jos, knygos pristatyme dalyvavo astronomas, fizikos dr. Jokūbas Sūdžius, mokslo populiarintoja ir žurnalistė Goda Raibytė, dirbtinio intelekto, kalbos supratimo bendrovės „TokenMill“ vadovas Žygimantas Medelis.

Mokslininko nuopelnai

S. Hawkingas yra kosmologijos mokslo atšakos pradininkas. Jo didžiausias nuopelnas – išvada, kad mūsų Visata prasidėjo tam tikro singuliarumo būsenos apytiksliai prieš 10 milijardų metų. Jo įžvalgos padėjo įrodyti, kad laikas – ir Visata – prasidėjo Didžiojo sprogimo metu.

„S. Hawkingo svarbiausias tyrimų objektas – paslaptingosios juodosios skylės. Jis ieškojo sprendimų, kaip jos sudarytos ir kokios jų savybės. Juodosios skylės – tai singuliarumas, kuriame nėra laiko ir nėra erdvės. Buvo manoma, kad jų gravitacijos laukas toks stiprus, kad iš jų niekas negali ištrūkti. Svarbiausias mokslininko atradimas – Hawkingo spinduliuotė. Jis įrodė, kad vis tik dalelės gali ištrūkta ir ilgainiui juodosios skylės gali išnykti“, – apie S. Hawkingo pasiekimus sako astronomas, fizikos dr. J. Sūdžius.

Žmonijai svarbūs klausimai

Knygoje S. Hawkingas pateikia asmeniškus, tačiau mokslu grįstus atsakymus į dešimt klausimų. Vienas jų – ar dirbtinis intelektas mus pergudraus. Dirbtinio intelekto tema tampa vis labiau aktuali visuomenėje dėl didelio proveržio šiose technologijose. S. Hawkingas įspėja mus dėl dirbtinio intelekto – valdys jis mus arba mes jį.

Dirbtinio intelekto, kalbos supratimo bendrovės „TokenMill“ vadovas Ž. Medelis sako, kad kol kas dirbtinis intelektas visuomenės suvokiamas kaip technologinė problema: „O Hawkingas kelia daug didesnius, gilesnius klausimus, labiau iš filosofinės pusės. Jis kviečia galvoti apie ateitį, ruoštis pokyčiams.“

„Turime tik vieną šansą, jei nepavyksta tikrojo bendrinio intelekto sukurti, potenciali žala – labai didelė. Kad išvengtume destrukcijos – turime galvoti, o ne tiesiog daryti ir tikėtis geriausio. Tai ne kompiuterinių technologijų industrijos, bet visų mūsų problema“, – S. Hawkingo mintims pritaria Ž. Medelis.

Žavinti asmenybė

S. Hawkingas milijonams skaitytojų atvėrė akis pasakodamas apie Visatos kilmę ir juodųjų skylių prigimtį. Nors šoninės amiotrofinės sklerozės diagnozė nežadėjo nieko gero, milijonus įkvėpė jo ryžtas nepasiduoti. Ligai progresuojant mokslininkas tegalėjo pajudinti vos kelis veido raumenis, tačiau ir toliau plėtė savo tyrimų lauką, o paprašytas mielai dalindavosi skvarbiomis įžvalgomis. Taigi S. Hawkingas tapo ir vienu įtakingiausių mūsų laikų mąstytojų.

„Savo charakteriu ir humoro jausmu, sugebėjo paaiškinti sudėtingus dalykus. Dėl sudėtingos ligos negalėjo kitaip patirti gyvenimo džiaugsmo, tad stengėsi surasti jį smalsume, niekada nesustodamas klausti ir ne visada patogių klausimų. Tokios tvirtos asmenybės, kurios niekada nesustoja ir nepasiduoda traukia kitus žmones. Nenuostabu, kad būtent jis tapo tokia asmenybe, daug prisidėjusia prie mokslo populiarinimo“, – apie tai, kodėl S. Hawkingas tapo žinomu ne tik fizikos pasaulyje, sako žurnalistė ir mokslo populiarintoja G. Raibytė.

„Kai išgirdau apie jo mirtį, pasidarė labai liūdna, nes supratau, kad tai paskutinė jo knyga. Galima sakyti, kad jis išėjo su trenksmu, palikdamas mums dvi dovanas – naują teoriją ir šią knygą”, – sako G. Raibytė.