„KK2“ komanda per 15 minučių sutiko labai daug rusakalbių.

„Ten, kur dirbame, lietuvių kalbos nereikia, bet mes vėliau išmoksim“, – aiškino Bachtionas.

Bachtionas, paklaustas, ar ketina mokytis, atsakė: „Žinoma.“

Ukrainietė senjorė Nadežda Lietuvoje gyvena pusę metų.

„Aš čia trumpai, tik pusmetį, todėl nespėjau. Žinau, kaip pasisveikinti“, – pasakojo Nadiežda.

Maskvietis Samaras Lietuvoje jau pusantrų metų. Lietuvių kalbos jam visai nereikia.

J. Balčiūno / ELTOS nuotr.

„Čia vietiniai irgi rusiškai moka“, – aiškino Samaras.

Jis, paklaustas, ar bandė mokytis, atsakė: „Ėjau kelis sykius į kursus, bet labai sunku, mano amžiuje sunku išmokti naujos kalbos.“

Maskvietis, į žurnalisto klausimą, ar parduotuvėse sunku susišnekėti, atsakė: „Dažniausiai ten žino rusų kalbą, o jei nežino, pasakau angliškai – duokite kokteilį arba alaus ir viskas.“

O Salomėja – rekordininkė. Lietuvoje moteris gyvena 50 metų. Ji yra Lietuvos pilietė ir lietuviškai nekalba.

„Kai atvažiavau dirbti, viskas buvo rusų kalba, o vėliau šiek tiek į kursus lietuvių kalbos ėjau, bet nesiseka“, – aiškino Salomėja.

Per pastaruosius ketverius metus į Lietuvą iš posovietinių šalių atvyko daugiau nei 200 tūkstančių žmonių. Dauguma – nuo karo bėgę ukrainiečiai. 60 tūkstančių atvyko iš Baltarusijos, taip pat yra ir Rusijos piliečių, Vidurio Azijos valstybių gyventojų. Daugeliui čia išties patogu gyventi – Europa ranka pasiekiama, sąlygos geros, niekas nereikalauja mokytis lietuvių kalbos.

J. Balčiūno / ELTOS nuotr.

„Negaliu nei vieno pateisinti ir apginti Lietuvos pilietybę turinčio ir čia kolonizavimo tvarka atvykusio ruso ar baltarusio, kurie dar neišmoko lietuviškai. Galiu pasakyti, kad tai yra „russkij mir“ šovinistai, naciai iš esmės. Jie mūsų nelaiko vertais, jiems mūsų kalba yra paukščių ar šunų kalba. Tačiau ne visi gi tokie Lietuvos piliečiai“, – šnekėjo visuomenės veikėjas Algirdas Ramanauskas.

Dauguma rusakalbių lietuvių kalbos nesimoko dėl to, kad visur gali susikalbėti rusiškai. Dalis imigrantų dėl to net pyksta.

„Gyvenu Lietuvoje jau trejus metus ir neblogai kalbu lietuviškai. Gal ir nežinau kai kurių sunkesnių žodžių ir turiu akcentą, bet mėgstu kalbėti lietuviškai ir noriu, kad su manimi kalbėtų lietuviškai. Kai ateinu į parduotuvę, kalbu lietuviškai, man pasako – gal norite kalbėti rusiškai, mane tai trikdo“, – aiškino moteris.

„Dabar čia labiausiai stebiuosi, atrodo, naujoji karta, 35 metai nepriklausomybės, tai jau dabar iki 40-mečių žmonių iš principo rusiškai neturėtų mokėti, ir jie taip deklaruoja, kai aš studentams pasakau, dabar šalia visų vokiškų, angliškų šaltinių yra ir rusiškas šaltinis, tai jie man sprogina akis – rusiškai nemokam, bet kai tik ateina koks nors vienas rusas, jie visi prabyla rusiškai. Kur čia yra problema?“ – klausė kalbininkas Antanas Smetona.

Anot A. Smetonos, čia yra mūsų mentaliteto klausimas.

„Čia yra mūsų nuolankumas nemaža dalimi. Gal mūsų kultūra, esame gerai išauklėti ir malonūs kitakalbiams. Kaip yra juokaujama, kad Danijoje tu neišmoksi danų kalbos, nes iš karto pereinama į anglų kalbą, danai labai gerai kalba angliškai. Jei jis nori gyventi ilgiau, tai jo paties labui turėtų išmokti bent A2 lygio“, –  aiškino A. Ramanauskas.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Kalbininkas pasigenda valdžios sprendimų. Lietuvoje vis dar veikia rusiškos mokyklos, darželiai. Neretai į jas patenka ir iš Ukrainos atvykę vaikai.

„Ką mes darome su tais vaikais? Ar pasirūpiname, kad tie vaikai patektų į lietuvišką mokyklą? Ar pasirūpiname, kad tie vaikai patektų į lietuvišką darželį? Ne, imkite rusišką darželį ir būkite ten. Štai jums rusiška mokykla, eikite į rusų mokyklą. Taigi patys durniai esame. Kas yra per 30 metų padaryta, kad antroji užsienio kalba būtų ne rusų? Užsienio kalba apskritai rusų galima atrasti kažkur dėstoma. Atsiprašau, kam to reikia?“ – šnekėjo A. Smetona.

Savo kalbą ir kultūrą turime ginti patys.

„Prieinu prie kasos ir man pasako, kad būk malonus, šnekėk rusiškai, nu jau, atsiprašau, kibinemateri, čia negaliu kitaip pasakyti. Tai jau belieka kirsti atgal, va čia turime susimąstyti apskritai apie lietuvių būdą, lietuvių charakterį“, – pabrėžė A. Smetona.

Dalis rusakalbių į Lietuvą atvyksta tik laikinai, tačiau jų atnešama rusų kalba kelia grėsmę.

„Čia yra keli pavojai. Jei kaip pati kalba, tai grėsmė, kad ji pradeda dominuoti, nes atkreipkime dėmesį jau ir versluose Vilniuje, kur ieškodami žmogaus įdarbinimui prašo rusų kalbos, nes yra daug klientų ir prie jų reikia prisitaikyti. Rusų kalba tampa reikalinga – nori dirbti, mokėk kalbą“, – Seimo narys Vytautas Sinica.

„Kai jaunimas Lietuvoje dažnai sako karočia, paliubomu, prikolas, nuo to mane purto. Mes turėjome tokius žodžius, kaip davai, aš jau, ačiū Dievui, jų atsikratęs. Mano vertinimu, rusų kalba – kaip fonetiškai ir akustiškai pavojinga kalba, nes ji veikia psichiką negeru būdu. Aš norėčiau jos kuo mažiau“, – A. Ramanauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

V. Sinicai atrodo, kad į Lietuvą turėtų būti įleidžiama gerokai mažiau imigrantų.

„Žinau, kad kai kurių verslų sektoriai sako, jog reikia, kad nėra kam dirbti, bet Lietuvoje yra 9 proc. nedarbas, taigi yra kam dirbti, tik reikės daugiau mokėti, bus aukštesnės sąlygos. Reikės pakęsti, nes mūsų tikslas yra aukštos pajamos“, – sakė A. Sinica.

Nuo 2026 metų sausio 1-osios aptarnavimo srityje dirbantys kitataučiai privalės mokėti lietuvių kalbą, kitaip jų leidimas čia gyventi nebus pratęstas.

„Kai lieka šalyje keliasdešimt tūkstančių, tu pareikalauji integracijos – vaikai turi eiti į valstybines mokyklas, patys turi išmokti valstybinę kalbą, ypač kas liečia Baltarusijos piliečius – išmokti mūsų istorijos sampratą, ne litvinizmą“, – teigė A. Sinica.