Konferencija prisimenama 1918 metų vasario 17 dieną surengta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje protesto akcija, raginusi įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą.

„Nors į šį reikalavimą įsiklausyta nebuvo ir priešingai nei aplinkinėse šalyse moterų – valstybės atkūrėjų neturime, tačiau jau 1918 m. lapkričio 2 dienos Laikinojoje Konstitucijoje sulygintos moterų ir vytų balsavimo teises. Taip Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų valstybių, suteikusių balsavimo teisę moterims“, - pranešime spaudai sako Lietuvos žmogaus teisių centras.

Minint Kaune vykusios protesto akcijos 101 – ąsias metines, šiais metais pirmą kartą bus įteikti Vasario 17 dienos apdovanojimai. Apdovanojimai skiriami akademikams ir visuomenininkams, analizuojantiems ir sprendžiantiems nelygybės, atskirties, teisingumo problemas.

Tarp akademikų šį apdovanojimą pretenduoja gauti: Loreta Mačianskaitė už straipsnį „Užkariauta moteris: karo metų seksualinės prievartos tema lietuvių literatūroje“, jis analizuoja, kaip lietuvių literatūra mato ir kalba apie seksualinę prievartą karo metu.

Šioje kategorijoje taip pat nominuotos Diana Mincytė bei Aistė Bartkienė už straipsnį „The anti-fracking movement and the politics of rural marginalization in Lithuania: intersectionality in environmental justice“ (liet. „Judėjimas prieš skalūnų dujų gavybą ir kaimo marginalizacijos politika Lietuvoje: aplinkosauginis teisingumas intersekcionalumo požiūriu“), nagrinėjantis Žygaičių bendruomenės įtampas skalūnų dujų gavybos istorijoje per aplinkosauginio teisingumo prizmę.

Trumpąjį sąrašą akademinėje kategorijoje užbaigia Artūras Tereškinas ir Aušra Maslauskaitė straipsniu „Undoiong fatherhood: postdivorce fathering practices in Lithuania“ (liet. „Dekonstruojant tėvystę: vyrų poskyrybinės tėvystės praktikos“). Straipsnis skirtas lietuviškosioms tėvystės praktikoms po skyrybų socialinio lyčių elgesio reguliavimo kontekste.

Visuomeninių iniciatyvų kategorijoje nominuotos penkios iniciatyvos: multimedijų agentūra „Nanook“ už #MeToo judėjimui skirtas „NYLA“ tinklalaides bei reflektyvų žvilgsnį į nepriklausomoje Lietuvoje užaugusius rusakalbių vaikus projekte „Tapatybė“; Lietuvos aktorių gildija už akciją „Tuščia vieta“, skatinusią kovoti už kultūros darbuotojų teises ir realų kultūros sektoriaus pripažinimą; Lygių galimybių plėtros centras už projektą „Moterys, kūrusios Lietuvą“, kuris grąžino moteris į Lietuvos valstybės kūrimo naratyvą; judėjimas „Gyvenimas per brangus“ už kritinę mintį ir radikalias priemones pamatinėms darbuotojų teisėms užtikrinti bei gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“, ji ragino užtikrinti gyvūnų gerovę ir artinti Lietuvą prie gyvūnams draugiškesnės valstybės standartų.

„Emancipacijos diskursų“ konferencija sumanyta kaip vieta, kur susitinka akademinis, kultūros ir aktyvizmo pasauliai. Jie ir šiaip nėra visiškai atsieti, bet kartais taip gali atrodyti. Rengiant ketvirtąją konferenciją, kilo mintis paryškinti, specialiai atkreipti dėmesį į reikšmingiausias metų akademines publikacijas ir iniciatyvas, susijusias su kritine lyčių politikos, ekologijos, technologijų, medijų ir kitų sričių refleksija. Vasario 17 d. apdovanojimas yra būdas tokius darbus pamatyti ir pasidžiaugti jais“, – sako apdovanojimų iniciatorė prof. Natalija Arlauskaitė.

Siūlyti nominantus galėjo visi norintys, trumpąjį sąrašą iš pasiūlytų kandidatų sudarė apdovanojimų koordinatorės, laimėtojus rinka pranešimus konferencijose „Emancipacijos diskursai“ anksčiau skaitę pranešėjai.

Apdovanojimai – Miglės Anušauskaitės sukurti diplomai – bus teikiami konferencijos metu.

Konferencija rengiama ketvirtus metus iš eilės.