„Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 dieną vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai“, – teigiama VŠT pranešime.

Tačiau, pasak VŠT, atnaujinta mazuto deginimo infrastruktūra nebus išmontuota iki karo Ukrainoje pabaigos.

Pasak Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko, skaičiuojama, kad dujų pakeitimas mazutu šį šildymo sezoną vilniečiams padėjo sutaupyti daugiau nei 30 mln. eurų. 

Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 dieną vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, balandį šilumos kaina sostinėje sieks 7,56 cento už kilovatvalandę (kWh, be PVM) – 22 proc. mažiau nei prieš metus bei 8 proc. daugiau nei kovą, teigia įmonė.

Bendrovės teigimu, šiam šildymo sezonui reikėjo keturių mazuto krovinių – iš viso 64 tūkst. tonų. Lapkritį įmonė planavo įsigyti penkis mazuto krovinius, visi kroviniai buvo įsigyti iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos šalių.

Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje balandžio ateities sandorių kaina penktadienį ryte buvo 45 eurai už megavatvalandę (MWh). Tuo metu pernai rugpjūčio antroje pusėje vieno mėnesio tokių sandorių kaina buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

Vilniuje mazutas pradėtas deginti pernai lapkričio viduryje. VŠT teigė, kad tai yra laikinas sprendimas, keičiant praėjusiais metais itin pabrangusias dujas, kol visu pajėgumu kitą šildymo sezoną pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas. 

Preliminariais VŠT skaičiavimais šį šildymo sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai bendrovės sunaudojamo kuro sudaro biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šiluma, 36 proc. – mažasieris mazutas, 7 proc. – gamtinės dujos, 1 proc. – dyzelinas.