Daugiau kaip 5400 miestų visame pasaulyje, tarp jų ir 14 Lietuvos miestų ir miestelių, šeštadienio vakarą prisijungė prie pasaulinės „Žemės valandos“ akcijos.

Vilniuje užgeso pastatai, aikštės, gatvės

Sostinėje didžiausia pasaulyje savanoriška aplinkosaugos akcija „Žemės valanda“ prasidėjo 20 val. Vilniaus rotušės aikštėje. Bjauroko oro nepabūgę susirinko keliasdešimt žmonių. Su dalyviais ženklo išjungti šviesas laukė „Show Makers akademijos“ šešėlių teatras, „Giunter Percussion“ ritmų grupė, Ugnies šokio artistai. Savo pasirodymais susirinkusią minią jie džiugino visą valandą, kol daugelis miesto vietų skendėjo tamsoje.

20.30 val. Vilniaus meras Artūras Zuokas davė simbolinį startą „Žemės valandos“ pradžiai. Tuomet užgeso Vilniaus rotušė, Rotušės aikštė, Didžioji, Vokiečių, Pilies gatvės.

Be šių objektų, sostinėje užgeso ir savivaldybės pastatas, Europos aikštė, Vilniaus arkikatedra, varpinė, Katedros aikštė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Gedimino pilies bokštas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Trijų kryžių kalnas, Seimo rūmai, Nepriklausomybės aikštė, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Simono Daukanto aikštė, Vilniaus universiteto centriniai rūmai, Šv. Jonų bažnyčia, Aušros vartai, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Kongresų rūmai, Vilniaus televizijos bokštas.

Taip pat T.Vrublevskio, Šventaragio, A.Goštauto, Universiteto, Šv. Jonų gatvės ir Gedimino prospektas. Šiemet pirmą kartą Vilniaus miesto savivaldybės kvietimu prie akcijos prisijungė ir užsienio šalių ambasados.

Rotušės aikštėje – „Žemės valandos“ simbolis

Visi buvo kviečiami šeštadienio vakarą į Rotušės aikštę atsinešti panaudotas energiją taupančias lemputes. Kiekvienam, atnešusiam tokią lemputę, buvo įteikta Carito žvakutė. Išjungus valandai šviesas vilniečiai ir miesto svečiai su savanoriais degė žvakutes ir ant aikštės grindinio sudėjo „Žemės valandos“ simbolį – „60“. Surinktos lemputės po renginio buvo išvežtos perdirbti.

Prieš akciją žmonės buvo kviečiami nufotografuoti reikšmingą miesto objektą prieš išjungiant šviesas ir jas išjungus, o nuotraukas siųsti adresu http://ikelk.zemesvalanda.lt. Jei dar to nepadarėte, padarykite. Nes tai, pasak „Žemės valandos“ koordinatorių Lietuvoje, labai svarbu, siekiant kuo operatyviau perduoti informaciją žiniasklaidos priemonėms ir pasaulinei „Žemės valandos" galerijai. Visos užgesintų (prieš ir po) reikšmingų objektų nuotraukos bus matomos pasaulinėje „Žemės valandos“ galerijoje www.earthhour.org.

Šiemet pasaulinėje akcijoje dalyvavo keturiolika Lietuvos miestų ir miestelių. Kai kurių pastatų, paminklų apšvietimas buvo užgesintas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Marijampolėje, Palangoje, Pasvalyje, Plungėje, Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Babtuose, Biržuose, Druskininkuose, Šiauliuose, Valų kaime Trakų rajone, Varėnoje.

Šviesas išjungė tūkstančiai miestų

Pasaulinę iniciatyvą „Žemės valanda“ vykdo „World Wide Fund of Nature“ – viena didžiausių gamtosaugos organizacijų pasaulyje. Žemės valanda prasidėjo 2007 m. nuo vieno miesto – Sidnėjaus. Tada 2,2 mln. žmonių išjungė šviesas ir taip pasisakė prieš klimato kaitą. Jau po metų idėja apskriejo visą pasaulį ir dabar „Žemės valanda“ vadinama didžiausiu savanorišku žmonijos geros valios aktu.

2011 m. „Žemės valandoje“ dalyvavo daugiau nei 5200 miestų 135 šalyse, visuose septyniuose žemynuose. Dalyvių skaičius siekė 1,8 mlrd. žmonių. Šiemet planetai simboliškai atsikvėpti 60 minučių leido 147 valstybės ir daugiau kaip 5400 miestų.

Valandai užgeso Didžioji Kinijos siena, Pekino olimpinis stadionas „Paukščio lizdas“, Tokijo bokštas, Taipėjaus „Taipei 101“ dangoraižis, Nepalo „Lumbini Sacred Garden“, „Indijos vartai“, Nacionalinė biblioteka Baltarusijoje, Eifelio bokštas ir Luvras Prancūzijoje, Brandenburgo vartai Vokietijoje, Pizos bokštas ir Vatikanas Italijoje, Big Benas, Tauerio tiltas ir Bakingamo rūmai Didžiojoje Britanijoje, Kristaus Atpirkėjo statula Brazilijoje, Nepriklausomybės angelas Meksikoje, akcijų biržos NASDAQ pastatai Taims skvere, „Empire State Building“ JAV ir kiti.

Visus 938 Pasaulio paveldo sąrašui priklausančius objektus valandai išjungti šviesas paragino UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova.