„Izraelis – drąsos ir atkaklumo pavyzdys visoms pasaulio šalims ir tautoms. O Vilniaus ryšys su šia šalimi ir jo žmonėmis yra ypač ryškus ir gilus. Sostinėje ir šiandien gyvas žydiškas paveldas – miesto senojoje dalyje žydų kultūros, architektūros, meno ir net virtuvės pėdsakai lydi kiekviename žingsnyje, todėl su džiaugsmu sveikinu mums draugišką Izraelio valstybę su svarbia sukaktimi“, – Izraelio Nepriklausomybės dienos proga šalį sveikino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Įdomūs faktai –  Izraelio valstybinės vėliavos idėją pasiūlė Lietuvos žydas Dovydas Volfsonas, per pirmąjį sionistų kongresą 1897 m. Izraelio vėliava buvo oficialiai patvirtinta 1948 m.

Dieną prieš Nepriklausomybės šventę, nuo balandžio 17 iki 18 d. vakaro, Izraelyje yra skelbiamas valstybinis gedulas, kurio metu prisimenami visi didvyriai žuvę už Izraelį ir teroro aukos. Šią dieną Izraelyje neveikia kai kurios televizijos, kiti kanalai transliuoja filmus apie žuvusius, prityla radijo stotys, miestuose skamba atminties sirenos, gyventojai lankosi kapinėse. Tačiau balandžio 18 d., nusileidus saulei, gedulą pakeičia Nepriklausomybės dienos šventė, kuri tęsiasi iki paryčių.

Vilnius nuo seno buvo žymiausias tradicinės žydų kultūros centras. XVII a. Vilniuje gyveno net 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Pasakojama, kad visi 333 miesto išminčiai atmintinai mokėję visą Talmudą, čia veikė daugiau nei 110 sinagogų, o viso pasaulio žydai keliavo į Vilnių studijuoti šventojo žydų rašto. Šiuo metu sostinėje veikia viena choralinė sinagoga Pylimo gatvėje, kita, esanti Gėlių g. restauruojama.

Sostinėje XVIII a. gyveno ir vienas žymiausių žydų mokslininkų Elijas ben Saliamonas Zalmanas, pramintas Vilniaus Gaonu – Išminčiumi. Dėl šio mokslininko veiklos Vilnius tapo pripažintu dvasiniu ir moksliniu centru bei buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“. Vilniaus Gaonui Žydų g. 5 namo kieme, kuriame gyveno mokslininkas, 1997 m. pastatyta skulptorių Kazimiero Valaičio ir Mindaugo Šnipo skulptūra bei memorialinė lenta.

Pernai sostinės savivaldybė pasirūpino, kad sovietmečiu statyboms naudotiems žydų antkapiams būtų parodyta derama pagarba – paminkliniai akmenys, kurie ilgus dešimtmečius nebuvo pagarbiai  pasirūpinta, šiuo metu jau atvežti į senųjų žydų kapinių teritoriją Olandų gatvėje ir prie Sporto rūmų. Visi paminklų fragmentai yra vertinami ir pagal rengiamus projektus atguls į jiems skirtas atminimo vietas senosiose žydų kapines Olandų gatvėje ir prie Sporto rūmų.

Vilniuje rūpinamasi ir Didžiąja Sinagoga – dėl šių maldos namų garbingo įpaveldinimo šiuo metu Savivaldybė dirba kartu su vietos ir pasaulio žydų bendruomene. Pagal bendrą sutarimą, jau šį rudenį vyks tarptautinės studentų kūrybinės dirbtuvės, tęsis archeologiniai tyrimai.

Vilnius myli Izraelį!