Pirmuosius Sausio 13-osios medalius ir Vyčio Kryžiaus ordinus gaminę ir kūrę žmonės prisimena įtemptas darbo dienas bei naktis, nesklandumus, pikantiškas istorijas.

Bendrovės „Medalis“ vadovas, skulptorius Aloyzas Janušauskas, apie šešerius metus gamino pirmuosius Sausio 13-osios medalius ir Vyčio Kryžiaus ordinus.

„Pirmuosius atminimo ženklus darėme dabartinėse Stasio Žirgulio dirbtuvėse, Rotušės aikštėje, – prisimena A.Janušauskas. – Turėjome nedidelį, tik taburetės dydžio presą ir juo spaudėme Vyčio Kryžiaus ženklus. Sausio 13-osios medalius jau buvome pagaminę anksčiau.“

Artėjant pirmosioms dramatiškų įvykių metinėms Seimo nariai nusprendė, kad žuvusiųjų artimiems pagerbti reikėtų atkurti Vyčio Kryžiaus ordinus, kurie tarpukariu teikti kariams. Ordinus teko gaminti labai skubiai. „Pagal muziejuje likusius pavyzdžius reikėjo per kelias savaites pagaminti trylika Vyčio Kryžių, – pasakojo skulptorius. – Tada plušome dienomis ir naktimis, pamenu, gal penkias iš eilės paras nemiegojau.“

Daug laiko atėmė ne tiek gamyba, kiek įvairūs organizaciniai reikalai.

„Pasiaukojamai dirbo Tekstilės instituto darbuotojos, kurios audė juosteles. Dėžučių važiavome į Klaipėdos dailės kombinatą. Žmonės tuo metu buvo entuziastingi ir noriai padėjo kuo, galėjo“, – apie septyniolikos metų senumo įvykius kalbėjo A.Janušauskas.

„Gaminant Vyčio Kryžiaus ordinus man kone kasdien skambindavo tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Algirdas Butkevičius, kiti politikai, – teigė A.Janušauskas. – Ypač Vyčio Kryžiaus ordinais domėjosi A.Butkevičius: jis nuolat patarinėjo, kokio jie turi būti dydžio, kaip privalo skirtis jų laipsniai.“

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnyboje tarnavęs dailininkas Nerijus Treinys prisimena, kaip pagamintus ordinus veždavo į Vilnių.

„Atvykdavau kartu su vadovybės apsaugos departamento pareigūnais, visi buvome ginkluoti, – pasakojo jis. – ant V.Landsbergio stalo Vyčio Kryžiaus ordinai ir Sausio 13-osios medaliai atsidurdavo dar šilti, tiesiai iš dirbtuvių Kaune“.

Tuo metu dar tvyrojusi įtampa, baimintasi sabotažų, todėl jų apsaugai skirtas ypatingas dėmesys. N.Treinys užsiminė, kad gaminant apdovanojimus dirbtuvėse būta paslaptingų įrangos sutrikimų.

„Tuometinis savanorių vadas Jonas Gečas buvo sumanęs kurti specialų padalinį, kuris gamintų karišką atributiką, apdovanojimų ženklus, – pasakojo N.Treinys. – Sausio 13-osios medalius iš pradžių ketinta skirti tik parlamente budėjusiems savanoriams. Bet V.Landsbergis pasiūlė juos teikti visiems pasižymėjusiems ginant Lietuvos nepriklausomybę.“

Dailininkas apgailestavo, kad dar gražu ne visi nusipelnę žmonės, savanoriai gavo šį apdovanojimą.

Beje, pats N.Treinys yra sukūręs Sausio 13-osios medalio juostelės dizainą.

„Iš pradžių ketinta gaminti atminimo ženklus, bet A.Janušauskas pasiūlė kurti medalį ir skelbti jo kūrėjams konkursą, – kalbėjo dailės studijas baigęs savanoris. – Pasirinkome skulptoriaus Leono Pivoriūno pasiūlytą variantą.“

Pirmieji pagaminti medaliai nepatikę V.Landsbergiui, nes ant jų skulptorius L.Pivoriūnas buvo užrašęs savo vardą.

„Ant apdovanojimų autoriams išties negalima pasirašyti, – aiškino A.Janušauskas. – Taip pat nemažai medalių teko atsisakyti dėl gramatinių klaidų ant jo esančiame užraše „Buvom, esame ir būsime“. Kiek girdėjau, kelios dešimtys brokuotų medalių dabar klaidžioja tarp kolekcionierių.“

Vienas kolekcionierius buvo sulaikytas pasienyje, kai bandė išgabenti į užsienį nežinia kokiu būdu gautą Sausio 13-osios medalį. Juos tada gamino jau ne A.Janušausko įmonė, bet Kauno dailės kombinatas. Paskui apdovanojimus nuspręsta užsakyti pas Danijos gamintojus.