Visuomenėje nėra aiškios pozicijos dėl paminklo poetui J. Marcinkevičiui statybos Vilniuje

Jos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis – 36 proc. – apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad Vilniuje reikėtų pastatyti paminklą šiam poetui, ir beveik toks pats respondentų skaičius – 33 proc. – tokio paminklo statybai nei pritaria, nei nepritaria, mano, kad šį klausimą geriau palikti spręsti ateities kartoms.

Tokio paminklo statybai sostinėje nepritaria 18 proc. apklaustųjų, 13 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Anot LRT portalo, Vilniaus gyventojų nuomonė nedaug skiriasi nuo respondentų atsakymų visoje Lietuvoje, tik sostinėje yra kiek mažiau nepritariančiųjų tokio paminklo statybai (11 proc.) bei daugiau tokių, kurie mano, kad geriau palikti šį klausimą spęsti ateities kartoms (41 proc.).

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausą atliko rugpjūčio 24–rugsėjo 5 dienomis. Joje dalyvavo 1016 suaugusių Lietuvos gyventojų, tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.

Lietuvos rašytojų sąjungos iniciatyva pastatyti paminklą J. Marcinkevičiui rašytojo vardo skvere Vilniaus senamiestyje atnaujino diskusiją dėl poeto asmenybės.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad sostinės savivaldybė nesiims spręsti dėl leidimo šiam įamžinimui, kol visuomenėje nebus sutarimo.

Siekį priimti J. Marcinkevičiaus paminklą yra išsakiusios kelios savivaldybės, tarp jų – Širvintų rajono bei Druskininkų.

Taip pat rugpjūčio pradžioje visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam poeto įamžinimo projektui, kuriam vieta dar neparinkta.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.