Praėjo laikai, kai žvakutes nuo kapų vogdavo benamiai ir girtuokliai. Jau senokai šį „verslą“ kontroliuoja kur kas pinigingesni dėdės. Dažnai mirusiajam paliktų žvakučių ir gėlių nesibodi pasisavinti floristai ar į gaujas susimetę prabangių visureigių savininkai.

Susitvarkė be pareigūnų

Vagių iš kapinių antplūdžiui prieš šių metų Vėlines, ko gero, geriausiai pasiruošė Naujosios Vilnios kapinėse besiilsinčių mirusiųjų artimieji. Nors Šiaurės gatvėje esančiose kapinėse daugiausia palaidoti stačiatikiai, jų artimieji, kaip ir daugelis kitų konfesijų žmonių, kapus puošia gėlėmis ir žvakutėmis. Be to, šiemet Vėlinės beveik sutapo su Dmitrijaus šeštadieniu – lapkričio 3 d., kai stačiatikiai vyksta tvarkyti kapų.

„Todėl žmonės susibūrė ir nusprendė Vėlinių naktį budėti kapinėse. Ir nuojauta jų neapgavo“, – dienraščio žurnalistams pasakojo dažnai pro kapines važinėjantis taksistas.

Pašnekovas išdėstė neįtikimą istoriją – neva naktį į kapines atvažiavo trys visureigiai ir iš jų išlipę jaunuoliai ėmėsi plėšti kapus, krauti į bagažines viską, kas pakliuvo po ranka: nuo puokštelių iki vazonų ir žvakių. Pamatę piktadarius vietos gyventojai šūksniais išbaidė nusikaltėlius – šie pabūgę kapinių saugotojų keršto sėdo į automobilius ir paspruko.

Sprendžiant iš policijos suvestinių, nė vienas naktinio nuotykio dalyvių į policiją nesikreipė.

Pasodino tai, ko nevogs

Kitose sostinės kapinėse mirusiųjų pagerbimo šventės praėjo neįtikimai ramiai, tačiau ir šičia artimųjų kapus prižiūrintys žmonės prisiminė ne vieną istoriją, susijusią su vagystėmis.

Vyro kapą lankanti Rūta tikino pasibaisėjusi pastaraisiais metais kapinėse suaktyvėjusiais kapų vagimis. Tai, pasak moters, nėra šiaip valkatos ar benamiai. Vogti išsiruošia gerai organizuoti asmenys. Į kapines vykstama ir automobiliais, o kapai švarinami masiškai.

„Rokantiškėse jau turbūt nėra likę nė vieno paminklo su metalinėmis detalėmis. Išnešta viskas, nulupinėtos visos žalvarinės raidės. Ir tai nėra pavienių asmenų ar eilinių metalo vagių darbas. Ši sfera kontroliuojama, čia veikia ištisos gaujos“, – tikino Rūta.

Pasak pašnekovės, ankstesniais metais pasitaikydavo atvejų, kai iš kapinių būdavo pavagiamos Vėlinių išvakarėse ant kapų paliktos žvakelės ar gėlės. Vėliau jų būdavo galima nusipirkti čia pat, palei kapinių tvorą.

„Kitą dieną jas bandydavo parduoti, bet iškart pamatydavai, kad tai asocialūs asmenys. Galėdavai lengvai juos atpažinti ir tokie atvejai nebuvo dažni. Tačiau pastaraisiais metais susidaro toks įspūdis, kad vogti pradėjo profesionalai. Ir mastas pasikeitė, ir vagys taikosi visai į kitus dalykus“, – pasakojo Rūta.

Didelių miestų bėda

Brolio kapą Rokantiškių kapinėse prižiūrintis Lionginas Dambrauskas įsitikinęs, kad pagrindinė problema – žmonių susvetimėjimas. Pašnekovas, kurio tėvai palaidoti gerokai mažesnėse Čiobiškio kapinėse, prisipažino, kad yra kur kas ramesnis, už tuos, kurių artimieji atgulė mieste esančiose kapinėse.

„Atrodytų, Čiobiškis nelabai saugi gyvenvietė, o štai iš kapinių niekas nedingsta. Žmonių nedaug gyvena, visi vieni kitus pažįsta, tik pamėgink vogti. Tuoj pradės įtarti, tuoj sužinos. Jau net nekalbu apie bandymą parduoti. Kam tu parduosi tą žvakę ar gėlę? Čia jau tas pats, kas nuosprendį pasirašyti“, – dėstė savo poziciją pašnekovas.

Didžiosiose miesto kapinėse situacija visai kitokia. Nėra jokios kontrolės, kas į jas ateina ir iš jų išeina. Maža to, kai kur net nėra elementarios tvoros. Tai, kad mirusiųjų ramybė kapinėse gali būti sudrumsta, vyriškis spėjo pajusti savo kailiu, kai buvo apiplėštas jo brolio kapas.

„Iškasė kelis medelius, pasodintus palei kapą. Aš dabar pasodinęs kitus, bet tai nereiškia, kad ir jų neiškas. Manau, kad tai daro ne pavieniai žmonės. Ir daro tai pirmiausia todėl, kad nejaučia jokios baimės būti nubausti. Jie gali ramiausiai ateiti į kapus apsižvalgyti – juk čia didžiulės kapinės, žmonės vieni kitų nepažįsta. Gali nusižiūrėti, ką ir iš kur vogti. Na, ir realizuoti problemų jokių – juk čia miestas. Ir turguje gali, ir prie kitų kapinių gali nuvykti. Ir nebūtinai pats. Gal čia visas tinklas tokių vagių veikia“, – svarstė L.Dambrauskas.

Policija darbo neturėjo

Vilniaus policijos vyriausiojo komisariato duomenimis, šiųmetės Vėlinės buvo neįtikimai ramios. Visoje Vilniaus apskrityje kapinėse ir jų prieigose nuo spalio 30 d. buvo įvykdyti ir policijoje užfiksuoti tik du nedideli nusikaltimai. Pirmas – Ukmergės rajono Dūkstynos kaime.

Kapinėse lapkričio 1 d. 17 val. kapus tvarkydama moteris šalia pasidėjo rankinę su mobiliuoju telefonu, bet po kelių minučių jos neberado.

Kitas nusikaltimas įvykdytas lapkričio 2 d. rytą šalia Rokantiškių kapinių ir buvo ekonominio pobūdžio. Prekiautojai gėlėmis pranešė, kad turgaus prieigose chrizantemų krūmais prekiauja vyriškis, neturintis tam leidimo.

Taip pat šiemet nesusidurta su didesnėmis kapinių prieigose ar kapinėse geriančio jaunimo bei vandalizmo apraiškomis.

Įkliuvo floristas

Bene garsiausias kapinių vagies etiketę pelnęs žmogus – kaunietis floristas Modestas Vasiliauskas. Vyriškis buvo apkaltintas ir nuteistas už 2010 m. balandį Karmėlavos kapinėse įvykdytą vagystę ir 7 kapaviečių išniekinimą.

Floristui šiemet buvo skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams, už 7 apvogtus kapus, bei 60 dekoratyvinių augalų vagystę. Grobiu floristas pasinaudoti nespėjo, nes apie vyriškį žemėtais batais bei kelnėmis ir pilnu karučiu iškastų augalų buvo pranešta policijai. Vėliau liudininkai atpažino M.Vasiliauską, kuris į kapines buvo atvykęs savo mikroautobusu. Tą patį patvirtino ir mobiliojo ryšio veiklos išklotinė bei ant karučio ir kastuvų rasti kvapų pavyzdžiai – jie priklausė M.Vasiliauskui.

Pats kaltinamasis tikino į kapines ėjęs, nes norėjęs pažiūrėti, kaip atrodo jo sesers vyro kapas, ar nereikia ten pasodinti gėlių. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jo sesers vyras, kurio kapą apie 7 val. ryto esą lankė M.Vasiliauskas, Karmėlavoje nepalaidotas, nes tebėra gyvas. Ten ilsisi šio žmogaus brolis.

Nugvelbė A.Sniečkaus galvą

Bene garsiausia vagystė iš kapinių – prieš porą metų nuo postamento nugvelbtas Lietuvos komunistų partijos sekretoriaus Antano Sniečkaus bronzinis biustas. Atlikus tyrimą ir išaiškinus nusikaltėlius, galva su pečiais atsirado, bet ji iki šiol negrąžinta į vietą. Tad kolona kapinėse – kol kas be velionio atvaizdo.