Palapinė, miegmaišis, kamuolys arba badmintono raketės - ar tai viskas, ko reikia savaitgaliui prie vandens? Galima dar pasiimti pripučiamą valtį ar kitų reikmenų vandens pramogoms. Tačiau posakis, kad atsarga gėdos nedaro, verčia pagalvoti ir apie vaistus, kurių gali prireikti visai netikėtai.

Krepšyje - apsaugos priemonės

"Negana, kad palieka krūvas šiukšlių ant kranto, bet ir į vandenį žmonės mėto visa, kas papuola po ranka", - piktinosi dažnai su šeima ir draugais prie vandens iškylaujanti kaunietė Virginija Maciulevičienė. Jos vyras persipjovė koją vos įbridęs į ežerą. "Vykstant į gamtą būtina pasiimti tvarsčių, jodo ar kitų žaizdas dezinfekuojančių priemonių", - patarė Kauno apskrities ligoninės gydytojas chirurgas Jonas Andriuškevičius, kuriam vasarą neretai tenka siūti pjautines žaizdas.

Nežinomose vietose šokinėti į vandenį nuo tramplino labai rizikinga. "Šokant į vandenį žemyn galva galima atsitrenkti į dugną ar kitą nematomą kliūtį ir susilaužyti kaklo slankstelius. Šių traumų pasekmė - jei ne mirtis, tai neįgalumas visam gyvenimui", - liūdnai konstatavo Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos skyriaus vadovas Bronius Špakauskas. Šią vasarą jam jau teko gydyti ne vieną sunkiai susižalojusį jaunuolį. Padėti patyrusiesiems sunkią stuburo slankstelių traumą net ir šiandieninės medicinos galimybės labai ribotos.

Širšės visuomet piktos

Skraidantys ir geliantys vabzdžiai, nuodingi augalai ir ropliai, saulės kaitra - tai gali apkartinti ir pačią maloniausią iškylą. Praėjusį savaitgalį Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje užregistruota apie dvidešimt iškvietimų pas širšių sugeltus žmones. Kelis kartus daugiau konsultacijų suteikta telefonu. "Jei žmogus nėra alergiškas vabzdžių įkandimams, pavojaus nėra ir medicinos pagalbos nereikia", - aiškino Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė.

Šią vasarą mirė du žmonės, kuriems įgėlė širšės. Specialistai pastebi, kad šiemet jos labai piktos. Medikai mano, kad per karščius vabzdžių nuodų koncentracija gali būti didesnė negu įprastai. Širšės gauna mažiau skysčių, o toksinų kiekis organizme gaminamas toks pat. Žmonės dėl menko atsparumo jautrūs jų nuodams. Dviem kaunietėms širšės pateko į burną. Vienai - geriant limonadą, kitai - vos prasižiojus. Širšės įkandimas burnoje ne tik labai nemalonus, bet ir pavojingas - sutinus gerkloms galima uždusti. Jei žmogus alergiškas širšės ar bitės įkandimams, būtina kreiptis į gydytojus.

Stresas - didžiausias priešas

Jei iškylaujant gamtoje įkando gyvatė, reikia palaukti, kol nutekės truputį kraujo, ir įgeltą vietą sutvarstyti steriliu tvarsčiu. Tai pristabdys limfos, kuria plinta nuodai, tekėjimą. Tvarstyti reikia tampriai, bet nestipriai, kad nesutriktų kraujotaka. Jeigu gyvatė įgėlė į blauzdą (taip būna dažniausiai), reikia pradėti tvarstyti trimis centimetrais žemiau nuo įgėlimo vietos ir kilti aukštyn iki kirkšnies.

Nukentėjusysis, laukdamas atvykstant gydytojo ar gabenamas į gydymo įstaigą, turi gulėti. Įkąsta galūnė turėtų būti šiek tiek nuleista, kad nuodai lėčiau plistų. Nuauti batus, jei įkirsta į koją, nuimti žiedus ir laikrodžius nuo įkąstos rankos būtina tam, kad neveržtų rankai sutinus.

Net ir geriausius plaukikus gali ištikti nelaimė vandenyje, todėl reikia būti atsargiems ir budriems. Per vieną šios vasaros savaitgalį nuskendo 13 šalies gyventojų. Galbūt ne vieną jų būtų buvę galima išgelbėti. Statistika teigia, kad apie 80 proc. visų mirčių įvyksta artimo žmogaus akivaizdoje. Kritinėje situacijoje daugelis mūsų pasiduoda kilusiai panikai ir baimei. Kauno medicinos universiteto klinikų Skubiosios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis tvirtino, kad tam, kad žmogaus išgyventų, svarbiausios 10 pirmųjų minučių po nelaimingo atsitikimo.

Lietuvoje greitosios pagalbos medikai privalo atvykti per 15 minučių, tačiau realiai gali užtrukti ir ilgiau dėl sudėtingų eismo sąlygų, užimtumo ir kitų objektyvių priežasčių. Taigi, žmogaus lemtis neretai priklauso nuo greta esančiojo.

"Jei žmogų ištikusi klinikinė mirtis, kiekvieną minutę, kol atvyks greitosios pagalbos medikai, atgaivinimo tikimybė mažėja po 10 proc. Per penkias minutes - 50 proc., todėl būtina nedelsiant pradėti krūtinės paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą", - tvirtino Skubiosios medicinos draugijos vadovas Dinas Vaitkaitis.

---

Jei bijote širšių

Nepanikuokite. Vabzdžiai puola tuos, kurie bijo ir ginasi mosuodami rankomis. Vabzdžius atbaido įvairiausios priemonės, tepamos ar purškiamos ant atvirų kūno vietų. Jos vadinamos profilaktiniais vabzdžių repelentais ir parduodamos vaistinėse bei kitose prekybos vietose. Vabzdžius vilioja įvairūs kvapai, todėl svarbu gamtoje nevartoti kvepiančių maisto produktų, saldžių vaisių, uogų, nesipurkšti kvepalais. Prakaito kvapas taip pat traukia vabzdžius.

Jei įgėlė vabzdys

Alergijos požymiai - pykinimas, silpnumas, veido paburkimas, kūno išbėrimas. Pirmoji pagalba - antialerginiai vaistai, kurių visuomet po ranka privalo turėti alergiški žmonės. Jei įgėlė bitė, reikia ištraukti jos geluonį. Tai nesunku padaryti, jį suėmus pirštais ar nagais. Geluonį ištraukti galima buką peilį stipriai prispaudus prie odos visai šalia įstrigusio geluonies ir per tą vietą perbraukus kokiu nors kietu daiktu. Vietoje peilio galima naudoti mokėjimo kortelę ar plastiko plokštelę.

Liaudiški patarimai

Vabzdžio įgeltą patinusią vietą galima patepti praskiestu actu arba obuolių actu, sodos, sutrinto pelyno, gysločio ar svogūno košele, svogūno laiško vidine puse arba šviežiai perpjauta bulve, uždėti citrinos arba česnako sulčių kompresą.

Universali pradinio gaivinimo formulė - 30:2

Pradinis gaivinimas - įpūtimai ir krūtinės paspaudimai tinkami visais atvejais, kuomet sustoja širdis ir nukentėjusysis nebekvėpuoja (dėl kraujotakos ligų, skendimo, elektros, žaibo iškrovos ar kitų priežasčių, į kurias tegu gilinasi medikai). Esančiojo šalia pagrindinė užduotis - tuojau pat kviesti greitąją medicinos pagalbą ir pradėti gaivinti.

1. Pajudinkite gulintįjį už pečių (bet nepurtykite stipriai), garsiai paklauskite "Kaip jaučiatės?"

2. Jei žmogus nieko neatsako, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

3. Po to nedelsdami atverkite kvėpavimo takus (šiek tiek atloškite galvą laikydami už kaktos ir smakro) ir pasilenkite prie jo veido taip, kad galėtumėte išgirsti, pajausti jo kvėpavimą ir pamatyti, ar kilnojasi krūtinė. Kvėpavimo vertinimą reikia atlikti maždaug per 20 sekundžių.

4. Jei nejaučiate kvėpavimo, pradėkite įpūtimus. Laikydami atvertą burną, užspauskite nosį ir du kartus įpūskite į burną oro. Higienos tikslais galima naudoti vienkartines kaukes arba bet kokį audeklą, kad ir drabužius.

5. Padarę tai, čiuopkite pulsą kaklo srityje dviem pirštais kiek į šoną nuo Adomo obuolio.

6. Jei pulso nejaučiate, atlikite 30 krūtinės paspaudimų.

7. Sunerkite rankas ir maždaug 100 kartų per minutę dažniu spauskite krūtinės sritį maždaug tarp spenelių. Būkite pasilenkę prie nukentėjusiojo statmenai.

8. Šiuos veiksmus (2 įpūtimai ir 30 krūtinės paspaudimų) kartokite nuolat, iki atvyks medikai.

Šaltinis: Krizių tyrimo centras. Daugiau informacijos www.pirmojipagalba.lt