Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą buvusio kalėjimo patalpas perduoti Turto bankui.

Šis turės surengti viešus aukcionus ir parduoti 14,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas, o likusią pastatų dalį, virš 4 tūkst. kvadratinių metrų, išnuomoti edukacinės krypties veikloms vykdyti ir kitiems viešiesiems poreikiams.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, Švietimo, Kultūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybei, kviečiamos iki lapkričio 1 dienos pateikti siūlymus Vyriausybei, kas ir kokius edukacinius projektus galėtų vykdyti buvusio kalėjimo teritorijoje, kiek ploto tam reikia.

„Nuomotinos Lukiškių kalėjimo komplekso dalies įveiklinimo projektą siūloma pripažinti valstybei svarbiu projektu“, – sakė ministras.

Anot jo, jeigu neatsirastų norinčiųjų nuomotis patalpų, jos taip pat būtų atiduotos parduoti.

Pirminiais skaičiavimais, pasirinktam scenarijui įgyvendinti reikės 10,9 mln. eurų investicijų, tačiau dalį šių lėšų turėtų padengti planuojamos 6 mln. eurų pajamos pardavus ligoninės pastatus.

„Gal atsiras investuotojų, gal būtų galima derinti valstybės investicijas. Tikrai objektas yra patrauklus, kad valstybė galėtų gauti naudos ne tik už parduodamus pastatus, bet ir už pačią tolesnę eksploataciją tų istoriškai vertingų pastatų ir kurti pridėtinę vertę“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį svarstė premjeras Saulius Skvernelis.

Jis vylėsi, kad Lukiškių kalėjimo teritorija ir pastatai ilgai nestovės tušti.

„Tempo, tempo ir greičio reikia kalbant apie valstybės turto tinkamą investavimą“, – teigė jis.

Kaliniai iš Lukiškių kalėjimo iškelti maždaug prieš metus.

Kompleksą sudaro šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės patalpos, gamybinis patalpos, kalėjimas, kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.