Šiandien oficialiai atidaroma daugiau nei metus restauruota bei puošta Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) pagrindinė salė. Remonto laukia kitos erdvės.

Erdvi ir ištaiginga

"Nervų daug kainavo, bet dabar turime salę, kurioje galima priimti ir karūnuotus asmenis", – nuo muziejaus direktoriaus pulkininko leitenanto Gintauto Surgailio veido nedingsta šypsena.

Erdvi, tvarkinga, ištaiginga – tokia didžioji salė nuo šiol priims muziejaus lankytojus. Tačiau dar daugiau atlikta lankytojo akiai nematomo darbo. Naujas tinkas, grindys ir dažai slepia komunikacijų raizgalynę, kurią visą teko pakeisti.

"Viskas pagal naujausią technologijos žodį", – patikino muziejaus vadovas.

Apie daugybę metų tiesiog akyse griuvusios salės praeitį tebyloja restauruoti radiatoriai ir durys, kurių pakeisti naujomis neleido paveldo sargai.

G.Surgailis pasakojo, kad Vytauto salę pirmiausia imtasi remontuoti ne tik todėl, kad ji reprezentuoja visą muziejų. Čia susipina visų komunikacijų tinklai. Kitas sales restauruoti bus daug lengviau.

Salė reprezentuos muziejų

Vytauto salė buvo uždaryta daugiau nei prieš metus. 11 mėnesių tęsėsi jos rekonstrukcija, dar kelių mėnesių prireikė ekspozicijai įrengti.

Muziejų įranga Lietuvoje niekas neprekiauja, todėl kai ką reikėjo specialiai užsakyti pas Lietuvos gamintojus, nemažai įrangos atkeliavo iš užsienio. Pavyzdžiui, vitrinos atvežtos iš Čekijos. Jos itin sandariai uždaromos, o vitrinų apšvietimas automatiškai reaguos į priartėjusį lankytoją ir užsidegs tik tada, kai reikia. Salėje aibė šviestuvų, tačiau jie visi reaguoja į pro langus sklindančios šviesos intensyvumą, todėl elektros energijos bus suvartojama mažiau nei iki rekonstrukcijos.

Salėje – eksponatai iš įvairiausių epochų. Kampelis paskirtas ir muziejaus istorijai. Vitrinose eksponuojamos iki šiol nuo lankytojų akių slėptos istorinės vertybės. 1676 m. vokiečių kalba išleista Kazimiero Simonavičiaus knyga "Didysis artilerijos menas", Lietuvos okupantų ir partizanų ginklai, lietuviški automatai "Vytis-1" ir "Vytis-2" – tik kruopelė salę puošiančių eksponatų.

G.Surgailis įsitikinęs, kad vertingiausias iš jų – 1901 m. Jano Styko nutapytas paveikslas "Vytauto priesaika". Už sugriautą Kauną kryžiuočiams prisiekiantį atkeršyti Vytautą vaizduojantis 48 kv. m dydžio paveikslas iš Paryžiaus pargabentas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada už jį sumokėta 10 tūkst. litų. Manoma, kad jo vertė šiandien gali siekti 100 tūkst. litų.

Anksčiau galvota, kad po didžiosios salės remonto į ją galės sugrįžti į Vilnių išgabentas 1918 m. pagamintas amerikietiškas automobilis "Dodge Four". Tačiau nuspręsta, kad vertingasis dodžas neįsikomponuos į salės dvasią. Todėl jo sugrįžimas planuojamas tik tada, kai bus suremontuotos kitos salės.

Vieta bajorų priesaikai

Oficialus Vytauto salės atidarymas – šiandien. Muziejaus darbuotojai vakar vis dar dėliojo paskutiniuosius eksponatus į vitrinas, tačiau lankytojai nosį į salę galėjo įkišti nuo lapkričio.

Salėje bus laukiami ne tik muziejaus lankytojai. Joje planuojama rengti iškilmingas šventes. Ją kelioms valandoms bus galima išsinuomoti įvairiems renginiams. Žinoma, bet kam panorėjusiam salės durys neatsivers.

"Lietuvos bajorai čia jau nori priesaikas priimti. Manau, kad nieko tokio, jog tokioms progoms salę 2–3 valandoms išnuomosime, vis vienas kitas šimtas litų. Nedaug, bet salė muziejui galės uždirbti pinigų", – verslo planais dalijosi G.Surgailis.

Parodys nematytus eksponatus

Muziejaus saugyklose dienos šviesos laukia daugiau nei 233 tūkst. eksponatų, nes salėse telpa tik apie 4 tūkst.

VDKM darbuotojai mano, kad po to, kai bus rekonstruotos kitos salės, bent vieną jų derėtų paskirti dar nematytų vertybių ekspozicijoms, kurios reguliariai keistųsi.

Restauracijos dar laukia tuzinas muziejų salių. Kada jos sulauks restauratorių ir statybininkų rankų, priklausys nuo tam tikslui skiriamų pinigų. Šiemet muziejus gavo beveik milijoną litų. Šių pinigų užteks dviem šalia Vytauto salės esančioms erdvėms remontuoti. Kapitaliniam remontui jos jau parengtos, o darbai turėtų prasidėti kovą. Pirmiausia bus imtasi autentiško parketo. Per Antrąjį pasaulinį karą dėl sprogimo išdužę salių langai pakeisti tik po dvejų metų. Per tą laiką parketą plovė lietus, džiovino saulė. Sudėti naują parketą kainuotų triskart pigiau, bet to neleidžia daryti paveldo sergėtojai. Todėl jį teks restauruoti.

Prasta ir kitų salių būklė. Visas muziejus rimtesnio remonto nebuvo matęs nuo pat įkūrimo – daugiau nei 70 metų. Daugybę metų per kiaurą stogą vanduo tekėjo iki pat rūsio. Pastatas buvo pradėjęs ne tik pelyti, bet ir skilti per pusę.

Puiki vieta istorijos pamokoms

Vytauto salėje muziejaus lankytojai galės išklausyti 45 minučių trukmės paskaitą apie Lietuvos istoriją nuo valstybės sukūrimo iki šių dienų. Ekranuose mirgės vaizdinė medžiaga, o didžiajame žemėlapyje degs toks plotas, kokį Lietuva valdė per pasakojamą laikotarpį.

Pavyzdžiui, kai pasakojimas prieis Vytauto Didžiojo laikus, lankytojai vizualiai galės pamatyti, kad anuomet Lietuvos teritorija buvo didesnė ir už Ispanijos, ir už Prancūzijos. Per visą pasakojimą į žemėlapį iš kitos salės pusės žvelgs Vytauto Didžiojo skulptūra.