Visa "Žalgirio" finansavimo istorija primena mistinį filmą. Kiekviename žingsnyje dygo nenumatytos kliūtys, o iš pakampių lindo neaiškios aplinkybės, netikslūs faktai.

"Žalgiris" žlugdomas specialiai?

Vakar atsistatydinęs "Žalgirio" viceprezidentas Gediminas Navikauskas teigė, kad kai kurių politikų ir visuomenės veikėjų keltos specialaus komandos žlugdymo teorijos daug kam neseniai kėlė šypseną, tačiau nuogąstavimai dėl galimo sąmokslo virsta kūnu. "Žalgirio" finansavimas sprendžiamas itin lėtai, nors  kiekviena uždelsta valanda artino komandą prie subyrėjimo. Savivaldybėje, bendrovėje "Kauno energija" ir bankuose kylančios kliūtys vis dažniau atrodė ne natūralios, o dirbtinės.

"Sėkmingai vyksta suorganizuota "Žalgirio" žlugdymo akcija. Finansavimo klausimo sprendimas strigo visur, kur tik galėjo strigti", – anksčiau kalbėjo G.Navikauskas.

Pažadėjo A.Saboniui

Gegužės pabaigoje Kauno meras Andrius Kupčinskas savo kabinete "Žalgirio" klubo prezidentui Arvydui Saboniui pažadėjo savivaldybės paramą. Prabėgo vasara ir įpusėjo ruduo, o "Žalgiris" iš miesto šį sezoną dar nėra gavęs nė vieno lito.

Skambūs politikų pažadai remti "Žalgirį" šiaip ne taip virto raštais, tačiau ne pinigais komandai. Lėšų šių metų biudžete nebeturinti savivaldybė iškart skirti pinigų "Žalgiriui" negali, todėl yra priversta imti kreditą iš banko. Jo grąžinimą turi laiduoti viena savivaldybės kontroliuojamų įmonių. Kandidate prisiimti šiuos įsipareigojimus pasirinkta "Kauno energija". Tačiau bendrovė to daryti nereiškė didelio noro. Tarp jos vadovų ir Kauno miesto mero įsiplieskė žodžių karas.

Vengdamas prisiminti, kad būtent jo partijos kolegos vasarą nusprendė nesvarstyti "Žalgirio" finansavimo klausimo miesto tarybos posėdyje, A.Kupčinskas "Kauno energiją" apkaltino politikavimu.

Savivaldybė – blogas klientas

"Kauno energija" laiduoti už "Žalgirio" pinigus sutiko, tačiau netikėtai išdygo naujos kliūtys. Prieš laiduodama bendrovė nusprendė sulaukti visų savo kreditorių raštiškų leidimų. Labiausiai laidavimui pasipriešino didžiausias kreditorius – SEB bankas. Jis iškart pareiškė, kad neleis savo skolininkui laiduoti už 5 mln. litų.
Tai nustebino savivaldybės administracijos direktorių Vygantą Gudėną, nes už paskolos grąžinimą garantuoja pati savivaldybė.

"Lietuvos bankams savivaldybės pažadas nėra pinigų grąžinimo garantas. Galime pasirašyti bet kokius garantinius raštus, kad tuos pinigus grąžinsime, bet bankininkams jie netinka", – stebėjosi V.Gudėnas.
"Kauno energija" į SEB banką kreipėsi su prašymu leisti laiduoti bent už pusę sumos – 2,5 mln. litų.

Šį prašymą bankui penktadienį nunešė pats V.Gudėnas. Jo teigimu, bankininkai žadėjo apsispręsti tą pačią dieną, tačiau iki vakaro nieko nepranešė. "Ką dabar daro bankas – nebe verslas, o kažkoks sabotažas", – rėžė V.Gudėnas.

Nevyniodamas žodžių į vatą jis pareiškė, jog akivaizdu, kad tokiais veiksmais bankas parodo palankumą vienai Lietuvos krepšinio komandai ir neapykantą kitai.
Suklusę SEB banko vadovai pasiskubino pranešti sutinkantys leisti "Kauno energijai" laiduoti. Raštišką leidimą jie išsiuntė vakar. Banko atstovas sakė, kad anksčiau jie to padaryti negalėjo. "SEB bankas bandomas įvelti į svetimas interesų kovas ir net paverstas atpirkimo ožiu", – teigė SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.

"Žalgiriui" skolinga Vyriausybė

"Blogiausia, kad "Žalgiris" pinigų prašo avansu", – pastarosiomis dienomis neretai kartoja A.Kupčinskas. Tai dar vienas mitas, kurį klubo atstovai paneigė.
Kauno tarybos nariai patvirtino savivaldybės įmonės "Krepšinio perspektyvos" veiklos ir lėšų panaudojimo programą 2008–2009 m. Šis krepšinio sezonas prasidėjo vasaros viduryje.

Meras ir "Žalgiriui" pinigų neskirti agituojantys žmonės neretai suabejoja klubo vadybininkų sugebėjimais. G.Navikauskas dar prieš sezono startą primygtinai klausė, ar savivaldybė duos pinigų. Nuo to priklausė, kokius žaidėjus kviesti į komandą. Iš savivaldybės lėšų žaidėjams planuota algas mokėti iki Naujųjų metų.
Po Naujųjų metų į komandos sąskaitą pradės plaukti 15 mln. litų, kuriuos pažadėjo skirti kiti rėmėjai. Savivaldybės pinigai sudaro ketvirtadalį klubo biudžeto.
"Žalgirio" vadovai neretai kaltinami, kad įvarė klubą į skolų liūną. Jie neneigia, kad vasaros pradžioje siekė 5 mln. litų.  Ši skola velkasi nuo 1999 m. "Žalgiriui" laimėjus Eurolygą, tokią sumą raštiškai pažadėjo Vyriausybė. Klubo vadovai tas lėšas įtraukė į kito sezono biudžetą, tačiau jos komandos sąskaitos nepasiekė iki šiol.

"Žalgiris" ne tik ima

Kiekvienais metais  fizinių asmenų pajamų mokesčio pavidalu "Žalgiris" į biudžetą grąžina apie 3 mln. litų. Dar apie 300 tūkst. litų klubas praėjusiais metais sumokėjo už Kauno sporto halės nuomą. "Žalgiris" didina ir Kauno verslininkų pajamas. Vien už iš svetur atvykstančių varžovų apgyvendinimą viešbučiams klubas sumoka 100 tūkst. litų. Kai vyksta svarbiausios rungtynės, išauga kavinių ir barų uždarbis, kurio dalis taip pat keliauja į biudžetą.

Niekas tiksliai pinigais negali pamatuoti "Žalgirio" indėlio reklamuojant miestą Europoje ir pasaulyje. Jei ne "Žalgiris", Kaune nebūtų pradėta statyti arena Nemuno saloje. Vilniaus "Siemens" areną valdančios ir netrukus Panevėžio rūmų veiklą į savo rankas perimsiančios bendrovės "Seven entertainment" generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Šiugždinis sakė, kad "Žalgiris" turėtų būti  sėkmingos arenos veiklos garantas.

"Jei "Žalgiris" nežaistų Eurolygoje, iškiltų klausimas, ar Kaunui reikia arenos. Vien koncertais tokios didelės arenos neužpildysi", – įsitikinęs jis.