Nuo vieno garsiausių Vilniaus tyrinėtojų iki bedarbio – toks staigus garsaus Lietuvos archeologo Kęstučio Katalyno karjeros nuopuolis. Daugiau nei dvejus metus mokslininkas negauna nė menkiausio užsakymo.

Skandalas paliko pėdsaką

"Vilniaus dienos" žurnalistė garsų archeologą K.Katalyną neseniai sutiko prie sostinės darbo biržos. Kas atsitiko, kad kelis dešimtmečius daugeliui archeologinių tyrinėjimų Vilniaus senamiestyje vadovavęs mokslininkas tapo niekam nereikalingas?

Dar prieš dvejus metus jis buvo žiniasklaidos dėmesio centre, nes bandė įrodinėti visuomenei, esą po statomais Karaliaus Mindaugo apartamentais nėra ir niekada nebuvo žydų kapinių liekanų. Dėl Karaliaus Mindaugo apartamentų statybų kilo didžiulis tarptautinis skandalas. Lietuva piktinosi daugybė tarptautinių žydų organizacijų, o JAV Kongresas net priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė šalies valdžią, kad ji nesugeba sustabdyti statybų "istorinių žydų kapinių teritorijoje". Bandydama gelbėti šalies reputaciją valdžia ne kartą bandė sustabdyti statybas ir nugriauti jau iškilusius statinius, bet nieko nepešė. O K.Katalynas po šio skandalo tapo atstumtuoju, kuriam niekas nenori siūlyti darbo.

– Nuo kada jūs oficialiai vadinatės bedarbiu?

– Nuo praėjusių metų balandžio. Prieš dvejus metus, 2007 m. vasario viduryje, išėjau iš Lietuvos istorijos instituto. Buvau ne vienintelis. Iš ten per metus išėjo šeši daktarai ir viena doktorantė. Visi archeologai. Priežastis – nesutarimai su tuomečiu instituto direktoriumi Alvydu Nikžentaičiu.

Tuomet išėjau, nes dabartinis Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vladas Žulkus pasiūlė spjauti į visą šitą įstaigą ir pereiti pas jį, į Klaipėdos universiteto vieną padalinių. Aukso kalnų jis nežadėjo, bet buvo aišku bent viena, kad jis mūsų kojomis nespardys. Iš instituto išėjau 2007 m. vasarį. Tačiau V.Žulkaus pasiūlymas tempėsi, aš ten į duris per daug ir nesibeldžiau, pradėjau dirbti savarankiškai. O kai prasidėjo visi trikdžiai su apartamentų statybomis, likau be darbo.

– Kaip atsidūrėte Karaliaus Mindaugo apartamentų statybvietėje?

– Man statytojai pasiūlė dirbti prie Karaliaus Mindaugo apartamentų statybų. Įtariu, kad jiems tiesiog reikėjo žmogaus, kuris nebijotų rizikuoti savo kailiu.

Pirmą kartą prie šios vietovės kasinėjimų pradėjau dirbti 1996 m. Mane pasikvietė bendrovės "Baltijos mugė" vadovai, kurie nuomojo Sporto rūmus ir planavo šalia tuomečio "Žalgirio" plaukimo baseino, kurio vietoje dabar stovi apartamentai, statyti viešbutį.

Manęs prašė, kad kasinėjimus prižiūrėčiau ir apie viską, kas randama, praneščiau Lietuvos žydų bendruomenei. Jau tada buvo žinoma, kad šalia tos teritorijos buvo žydų kapinės. Kasinėjimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar po sovietmečiu vykdytų Sporto rūmų statybų dar kas nors iš tų žydų kapinių yra likę. Antra – buvo pageidaujama bent apytikriai nustatyti kapinių ribas. Mes šituos tikslus ir įvykdėme.

– Ar tuo metu kasinėjant teritoriją pavyko aptikti kokių nors žydų kapinių įrodymų?

– Tuo metu kasinėdami šalia Sporto rūmų prie Neries radome 10 vaikų palaikus. Juos atidengėme ir pasikvietėme Dovydą Kaplaną, Lietuvos žydų bendruomenės atstovą. Jis patikino, kad šie vaikai – žydai, ir liepė tuoj pat jų kaulus užkasti. Mes išsiderėjome dvi valandas tyrimams. Atvyko antropologas ir juos vietoje ištyrė, nustatė, kuriame amžiuje palaidoti. Kaulų nejudinome. Po tyrimų juos užkasėme ir tie vaikai šiandien toje pačioje vietoje guli.

– Tačiau konfliktas dėl žydų kapinių ribų kilo gerokai vėliau, nei buvo aptikti šie žydų vaikų palaikai.

– Kasinėjimai baigti 1996 m. ir atnaujinti tik 2004 m., kai baseiną įsigijusi bendrovė "Labradoras ir Ko" nusprendė jo vietoje statyti apartamentus.

Tačiau sklypą buvo nusižiūrėjusi ir Ūkio banko investicinė grupė. Šie tuo metu "Labradorui ir Ko" už sklypą siūlė 38 mln. litų, tačiau savininkai derėtis nesutiko. Sutapimas ar ne, bet būtent po to statybvietėje ėmė sukinėtis žydų ortodoksų bendruomenės atstovai, kurie nieko bendra su Lietuvos žydų bendruomene neturi. Prasidėjo konfliktai.

– Manote, kad nesutapę verslininkų interesai sukėlė tarptautinį konfliktą?

– Nedrįsčiau to tvirtinti. Yra ir kita konflikto pusė. Tuo metu dėl žydų kapinių teritorijos susikivirčijome su Lietuvos istorijos instituto Miesto tyrimų skyriaus vedėju Gediminu Vaitkevičiumi.

Jis savarankiškai panagrinėjo kartografijos šaltinius ir nusprendė, kad mes statydami įlindome į žydų kapinių teritoriją.

Be to, buvo paviešinta informacija, kad tuometis instituto vadovas A.Nikžentaitis už žydų užsakymu darytus teritorijos tyrimus gavo 80 tūkst. litų. Jo tyrimais nustatyta, kad apartamentai kyla ant kapinių.

Tos sąmatos nemačiau, tačiau teko girdėti, kad dėl šio užsakymo buvo prasidėję teismai su vienos televizijos žurnaliste, kuri paviešino informaciją. Girdėjau, kad po teismo A.Nikžentaitis liko su ilga nosimi.

– Kivirčą dėl žydų kapinių ribų paaštrino statybvietėje aptikti du palaidojimai. Ar jie priskiriami žydų bendruomenei?

– Statybų teritorijoje atradome du XVII a. palaidojimus, bet Lietuvos žydų bendruomenė nuo jų atsiribojo. Jie tiesiai pasakė, kad ten palaidoti ne žydai. Klausiau, ką man daryti. O šie pasakė panašiai "Ką norit, tą ir darykite" ir išvyko. Tai mes juos nufotografavome, surinkome kaulus ir nuvežėme tyrimams į Medicinos fakultetą.

Tie du palaidojimai negali būti vadinami kapinėmis. Jie atsitiktiniai, tokių per stichines nelaimes Vilniuje buvo daug.

– Ar tiesa, kad po žydų kapinių skandalo jūs nesulaukėte nė vieno archeologinių kasinėjimų užsakymo?

– Sprendžiant iš visko, konfliktas turėjo neigiamą įtaką mano karjerai. Suprantu. Nelabai kas nori turėti ryšių su žmogumi, kuris įveltas į skandalingą istoriją. Konfliktas plačiai nuvilnijo per žiniasklaidos priemones. Statybininkai su šypsena klausia, ar manęs dar nepribaigė. Manau, kad dėl šitos priežasties visi su archeologija susiję pasiūlymai praplaukė pro šalį. Teko kreiptis į Vilniaus darbo biržą.

---

Pastatai iškilo ant kapinių

Lietuvos istorijos institute, kuriam tuo metu vadovavo A.Nikžentaitis, suburta ekspertų grupė, ji išanalizavo kartografinę medžiagą, istorinius šaltinius, visų archeologinių tyrinėjimų medžiagą ir konstatavo, kad priešingai ankstesnėms prielaidoms, tiek dalis anksčiau statyto Karaliaus Mindaugo apartamentų pastato, tiek naujai statomo yra ant buvusių žydų kapinių.

Tokią išvadą padaryti leido kartografinių duomenų analizė, kurios rezultatai, instituto mokslininkams radus pastovius orientyrus, užfiksuotus 1952, 1935, 1832, 1808 ir 1737 m. žemėlapiuose, abejonių nekelia. Kartografinių studijų rezultatus patvirtino ir 1996 m. per archeologinius tyrimus rasti vaikų palaidojimai. Jų vieta atsidūrusi po vienu iš neseniai pastatytų namų.

Siekiant nustatyti palaidotųjų tikybą buvo konsultuojamasi su judaistikos ekspertais. Jų pateikta informacija ir leido konstatuoti, kad šioje vietoje palaidoti vaikai buvo judėjų tikėjimo.

---

Dosjė

Kęstutis Katalynas gimė 1955 m. balandžio 24 Putrišių kaime, Prienų rajone.

1978 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.

Nuo 1981 m. vadovavo daugeliui archeologinių tyrinėjimų Vilniaus senamiestyje.

Žymiausi archeologiniai tyrimai: 1985–1987 m. Valdovų rūmų žemutinės pilies teritorija; 1992–2004 m. Lukiškių aikštės teritorija; 1996-1997 m. Lietuvos prezidentūros reprezentacinių rūmų teritorija; 1996–2007 m. žydų kapinės ir jų apylinkės Sporto rūmų teritorijoje.

---

Žydų kapinių skandalas

1478 m. dešiniajame Neries krante, išnuomotame žemės sklype įsteigtos žydų kapinės. Vėliau jos buvo plečiamos, o 1955 m. sunaikintos. 1971 m. kapinių teritorijoje pastatyti Vilniaus sporto rūmai.

2005 m. rugpjūtį JAV žydų organizacijos išreiškė pasipiktinimą dėl Karaliaus Mindaugo apartamentų statybų, kurios esą vykdomos buvusių žydų kapinių vietoje.

2006 m. gegužę į Vilnių atvyko įvairių šalių žydų organizacijų grupė. Ji su miesto vadovais aptarė buvusių žydų kapinių teritorijos raidą.

2007 m. liepą žydų ortodoksų atstovai iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Kanados surengė protesto akciją dėl senųjų žydų kapų išniekinimo Vilniuje.

2007 m. rugpjūtį premjeras Gediminas Kirkilas pasirašė potvarkį, kuriuo remiantis suformuota nauja darbo grupė, kad pateiktų rekomendacijas dėl buvusių Šnipiškių kapinių ir netoli tos teritorijos vykstančių statybų.

2007 m. rugsėjį darbo grupė premjerui Gediminui Kirkilui siūlė nugriauti dalį apartamentų, kylančių galbūt ant žydų kapų.

2007 m. rugsėjį Kultūros paveldo departamentas sustabdė apartamentų statybas.

2007 m. lapkritį žydų bendruomenių atstovai iš viso pasaulio laiškais atakavo Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami stabdyti statybas ant menamų žydų kapinių Šnipiškėse.

2008 m. balandį baigtos Karaliaus Mindaugo apartamentų statybos.

2008 m. birželį Lietuvos Vyriausybė skyrė 353 tūkst. litų geodeziniams tyrimams apartamentų teritorijoje.

2008 m. rugsėjį baigti archeologiniai tyrimai, tačiau žydų kapinių ribos taip ir nepaaiškėjo.

2008 m. spalį JAV Kongresas beveik vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria smerkė nesėkmingas Lietuvos Vyriausybės pastangas apsaugoti istorines žydų kapines Šnipiškių teritorijoje.