Kaip penktadienį informavo savivaldybė, šie pakeitimai daromi įsiklausius į vilniečių pastabas.

„Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrėta trumpa veja. Natūralios pievos bus paliktos tik intensyvaus eismo gatvių, kaip Vakarinio aplinkkelio, Geležinio Vilko gatvės šlaituose, taip pat Neries krantinių šlaituose, neužstatytuose sklypuose. Visa tai sudaro maždaug 12 proc. visų želdynų teritorijos“, – teigiama savivaldybės pranešime.

„Absoliučiai visi elementai, esantys gatvių struktūrose, tai yra skiriamos juostos, žiedai, visi kiti elementai, kurie yra šiuo atveju apželdinti, jie bus visą sezoną intensyviai šienaujami ir taip, kaip pernai, nebus palikti net po metrą nuo krašto. Iš esmės ta praktika yra pabaigta“, – penktadienį žurnalistams sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Anot mero, pagrindinis motyvas tokiam pokyčiui – saugumas.

„(...) gatvės bet kokiu atveju yra judėjimo priemonė, kuri yra padidinto pavojaus zonos dėl matomumo tiek pėsčiųjų, tiek keliaujančių transporto priemonėmis“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šįmet nuspręsta neiti į kompromisus dėl estetikos ir žaliosios politikos.

Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrėta trumpa veja.

Kitose teritorijose žadama palikti trumpą veją, tačiau gyventojams ketinama palikti galimybę šalia savo namų puoselėti natūralios pievos plotą.

Savivaldybė pažymi, kad gyventojai gali kreiptis į savo seniūniją ir siūlyti, kur norėtų išsaugoti natūralią pievą, taip pat bus sudaryta galimybė dėl tokių pievų apsispręsti patiems – tuomet reikės susitarti su kaimynais, atsispausdinti sutartinį ženklą ir pažymėti juo plotą, kuriame norima palikti nešienaujamą žolę.

„Šienautojai įspėti, kad tokių plotų neliestų. Tiesa, reikės palikti vieno metro pradalgę, palei pėsčiųjų takus, prie aikštelių“, – teigia savivaldybė.

Miesto pievas šienauja penkios įmonės – „Ekonovus“, „Stebulė“, „Šilėja“, „VSA Vilnius“ ir „Ecoservice“. Jos sostinėje prižiūri 29 mln. kvadratinių metrų pievų.

Šienautojai pievų žolę privalės sugrėbti per 1–2 savaites – per šį laiką laukiama, kol išbyrės augalų sėklos. Nuo kietųjų dangų žolė turi būti surinkta tą pačią dieną. Nupjauta trumpos vejos žolė nerenkama.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Vilnius turi panašėti į bet kurį Vokietijos miestą su savo precizika ir tvarka, tai ta žinia yra pasiųsta mūsų rangovams, kad reikalavimai bus tikrai griežtesni. Jeigu nebus girdima, ko prašo užsakovas, bus taikomos sankcijos, kas yra numatyta sutartyje“, – kalbėjo V. Benkunskas.

„Bendra taisyklė, kad mes šienaujame žolę ne žemesnę nei 10 centimetrų ir tas lygis turi būti visąlaik palaikomas, kur yra nuspręsta šienauti viso sezono metu“, – pridūrė jis.

Mes su keliom nešienautom gatvėm ir pievom tikrai klimato kaitos nesustabdysim ir nepakeisim.

Pasak mero, kas kiek laiko tam tikros teritorijos bus šienaujamos, bus sprendžiama individualiai.

Dabartiniais skaičiavimais šienavimas visą sezoną Vilniaus savivaldybei gali atsieiti 4 mln. eurų. Tuo tarpu pernai buvo išleista apie 3 mln. eurų.

Iki šiol sostinėje vykdytas tvarus šienavimas siekiant gausesne žaluma sumažinti klimato kaitos padarinius miestui – neįprastus karščius, gausias liūtis.

„Mes su keliom nešienautom gatvėm ir pievom tikrai klimato kaitos nesustabdysim ir nepakeisim. Toks tikslas yra, bet yra priemonės, kurias miestas turi padaryti visai kitose srityse“, – sakė meras.

„Tie keli kvadratiniai metrai esminės įtakos, reikia pripažinti, tikrai nedaro“, – pridūrė jis.

Invaziniai augalai bus naikinami visur ir visą sezoną. Invazinių augalų sąvašynai bus nušienauti kol nespėjo subrandinti sėklų, ir iškart išvežami sunaikinti.

Praėjusios kadencijos savivaldybės inicijuota „tvaraus šienavimo politika“ paliekant daug natūralių pievų sulaukė tiek palaikymo, tiek visuomenės, kai kurių politikų kritikos. Idėjos oponentai kėlė klausimus dėl miesto estetikos, eismo saugumo.