Daugiau kaip trisdešimt laipsnių siekiantis karštis alina ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Ypač sunkiai karštį kenčia iš šaltųjų kraštų kilę Lietuvos zoologijos sodo Kaune gyventojai.

Nors lauke tvanku, zoologijos sodo gyvūnai lankomi taip pat intensyviai kaip ir įprastą dieną.

"Buvo sunku išeiti iš namų dėl didelio karščio, tačiau dukra labai norėjo nueiti į zoologijos sodą. Pamatyti, kaip gyvena baltasis lokys Kasparas ir įžymybe tapusi žirafa Gudrutis", – pasakoja viena lankytojų Ingrida su dukra Saule.

Moteris užsiminė, kad namuose laiko vokiečių aviganį, kuriam dabar taip pat nelengva dėl didelės kaitros. "Jau mūsų Rokiui karšta, o ką daryti meškoms su savo kailiais?" – užduoda klausimą ledus valganti Saulė.

Išties, rudųjų meškų voljere – visiška ramybė. Vienas lokys saldžiai pučia į ūsą, sunkiai alsuodamas nuo didelio karščio, o kitas tingiai ridinėja rąstą, numestą ant grindinio. Galiausiai nusibosta ir ši pramoga, tad prisėda ant baseino laiptų.

"Lokiams dabar tikrai nelengva. Ypač sunku Kasparui, nes jis yra šaltųjų kraštų žvėris ir įpratęs prie atšiauresnio klimato. Pastaruoju metu didžiąją laiko dalį jis praleidžia mirkdamas vandenyje", – paaiškina Lietuvos zoologijos sodo Žinduolių skyriaus vyresnioji zoologė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė.

Anot moters, Kasparas per dieną suėda apie 5 kg žuvų. "Karštuoju metu žuvis sušaldome į ledą, kad maistas būtų vėsesnis ir Kasparas galėtų šiek tiek atsigaivinti", – apie rūpestį daugelio zoologijos sodo lankytojų pamėgta baltąja meška kalba zoologė.

Avijaučiams, kitaip dar žinomiems kaip muskusiniams jaučiams, kaitrą iškęsti yra nepakeliamai sunku. Šiaurės Amerikos arktinėje tundroje ir Grenlandijoje paplitę avijaučiai vasarą šeriasi, o nenumetusiems savo kailio nuo 200 iki 400 kg sveriantiems galiūnams gali būti karšta net šiaurėje.

"Žolėdžiams ledų nepaduosi, tad jiems skiriame dušą – juos ir voljerus laistome vandeniu", – apie žolėdžių priežiūrą kalba zoologė. Pasak jos, svarbiausia, kad girdyklose nestigtų vandens – jo pilama kelis kartus per dieną.

"Avijaučiai supranta, kad nereikia eikvoti energijos, todėl apskaičiuoja savo jėgas – dieną didžiąją laiko dalį praleidžia pavėsyje arba miega, o vakare būna aktyvesni. Tada ir oras šiek tiek atvėsta", – apie protinguosius avijaučius pasakoja R.Pėtelytė-Brazaitienė.

Žirafoms, zebrams, antilopėms, gnu – Lietuvoje dabar yra tikras rojus ir pagal temperatūrą jie jaučiasi tarsi savo tėvynėje Afrikoje. "Afrikos gyvūnai labai gerai jaučiasi tokiu oru. Didžiąją laiko dalį praleidžia gulėdami saulėje, į pavėsį jie netraukia", – aiškina zoologė.