Išskirtinė kaina

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) kolekcija vertinama kaip ypatingas europinės mecenatystės, dailės ir kultūrinio paveldo fenomenas, senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės istorinė relikvija, prilygstanti valdovo insignijoms. Šiandienėje Lenkijoje Žygimanto Augusto gobelenai yra įvardijami kaip vertingiausia istorinė kolekcija, svarbiausias Krokuvos Vavelio karališkosios pilies eksponatas, traukiantis pasaulio smalsuolius.

Didžiulis XVI a. audinių rinkinys reprezentuoja europinę Renesanso kultūrą, paskutiniojo Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio – reprezentacijos užmojus ir primena Krokuvos ir Vilniaus aukso amžių – Renesanso epochą.

 Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją sudarė apie 160 meninių audinių. Jie sukurti apie 1550–1560 m., tad kolekcijai sukaupti prireikė maždaug dešimties metų. Pirmosios dvi biblinių gobelenų serijos baigtos 1553 m., kai šie įspūdingi audiniai, sukeldami didelį susirinkusių svečių susižavėjimą, papuošė Vavelio pilies sales per Žygimanto Augusto vestuves su Kotryna Habsburgaite.

Žygimantas Augustas gobelenams įsigyti ieškojo paskolos, prilygstančios vienų metų Livonijos karo kampanijos išlaidoms.

Gobelenai buvo sukurti svarbiausiame to meto Europos meninių audinių centre – Ispanijos Nyderlandų sostinėje Briuselyje. Šio miesto dailininkai ir audėjų manufaktūros aukščiausio meistriškumo, brangiausiais audiniais aprūpino valdovus, vyskupus, didikus. Gobelenų kainos buvo didžiulės, gerokai didesnės nei tapybos darbų. Žygimantas Augustas gobelenams įsigyti ieškojo paskolos, prilygstančios vienų metų Livonijos karo kampanijos išlaidoms.

Viena patraukliausių gobelenų savybių yra galimybė juos pervežti iš vienos vietos į kitą. Gobelenai anuomet netgi vadinti šiaurietiškomis kilnojamomis freskomis, kurios pilyse, rūmuose ir katedrose kūrė didybės ir prabangos įspūdį, šlovino savininkus.

 Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Kūrė geriausi meistrai

Šie audiniai vertinti ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip valdovo didybės įkūnytojai, pamokančių Biblijos istorijų pasakotojai, gyvūnijos ir augalijos pažinimo žinynai, simbolinių prasmių slėpiniai.

Žygimanto Augusto gobelenų piešinius kūrė ir audinius audė žymiausi to meto meistrai. Gobelenų su biblinėmis scenomis projektų autoriumi laikomas Michielis I Coxcie (1499–1592) iš Mecheleno, vadintas flamandų Rafaeliu. Jis studijavo Romoje, vėliau interpretavo Rafaelio ir Mikelandželo kūrinius. Verdiūrų kartonų autorystė priskiriama nežinomam dailininkui, priklausiusiam Pieterio Coecke van Aelsto (1502–1550) aplinkai.

 Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Heraldiniai ir valdovo monogramomis (inicialais) papuošti gobelenai sukurti remiantis Antverpeno grafikos darbais, kurie atsirado dėl Cornelio Florio (1514–1575) ir Cornelio Boso (1510)–1556) įtakos. Vilnoniais ir šilkiniais siūlais, aukso ir sidabro gijomis gobelenai austi net aštuoniose Briuselio dirbtuvėse, priklausiusiose Pieterio van Aelsto jaunesniojo, Jano de Kempeneero, Willemo de Kempeneerio, Jano van Tieghemo ir kitiems meistrams.

Pavogti, bet atgauti

Žygimanto Augusto testamentu gobelenai palikti seserims, o po jų mirties – Abiejų Tautų Respublikai (ATR). Brangūs audiniai buvo saugomi Lenkijos Karalystės ižde. Po trečiojo ATR padalijimo 1795 m. audiniai buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų tuo metu buvo pažeista ar sunaikinta.

1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelį. Susigrąžinant gobelenus daug nusipelnė Vilniaus universiteto profesorius Marianas Morelowskis.

1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo evakuoti į Kanadą. Į Lenkiją, Vavelio karališkąją pilį, neįkainojama kolekcija sugrįžo tik 1961 m. Iki šių dienų išliko bemaž 140 gobelenų ir dauguma jų saugoma Vavelio karališkojoje pilyje.

 Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Eksponuojama tik dalis

Žygimanto Augusto gobelenai eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus trečiajame aukšte, Atkurtų istorinių interjerų salėse. Parodoje pristatomos visos Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos grupės. Čia galima pamatyti beveik 40 gražiausių audinių – devynis gobelenus su Pirmųjų tėvų, Nojaus ir Babelio bokšto statybos biblinėmis scenomis, dešimt verdiūrų, šešis gobelenus su valdovo inicialais, dešimt audinių su Lietuvos ir Lenkijos herbais ir du kitus mažesnius gobelenus. Dalis audinių integruota į interjerų ekspoziciją.

Toks didelis gobelenų rinkinys niekada nebuvo rodomas už Vavelio sienų. Ši paroda – vienas sudėtingiausių, didžiausių ir brangiausių projektų Lietuvos muziejininkystės istorijoje – yra išskirtinis Vavelio karališkosios pilies ir Lenkijos dėmesio ir palankumo Lietuvai ženklas, dovana Vilniui 700 metų sukakties proga. Tokio dydžio rinkinio Vavelio karališkosios pilies muziejininkai teigia artimiausiais dešimtmečiais neketiną skolinti jokiai kitai institucijai.

Paroda reikšminga ir dar dėl vienos reikšmingos istorinės detalės – ankstyviausi Žygimanto Augusto gobelenai buvo užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje. Tarp jų – serijos „Pirmųjų tėvų istorija“, „Nojaus istorija“ ir herbiniai audiniai.

Kas? Tarptautinė paroda „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“

Kur? Nacionaliniame muziejuje LDK Valdovų rūmuose.

Kada? Veikia iki liepos 16 d.