Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė įtariamojo Rusijos piliečio Jurijaus Melio skundą dėl kardomojo suėmimo pratęsimo Sausio 13–osios byloje.

Rusijos piliečiui, buvusiam sovietų karininkui J.Meliui suėmimas nuo kovo 12 dienos pratęstas kovo 5 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

Kaip pranešė teismas, sprendimas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį priimtas, nes nutartis dėl suėmimo pratęsimo priimta nepažeidžiant nei Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J.Melis yra užsienio šalies pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, su Lietuva jo nesieja jokie socialiniai ryšiai, jis neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Esant šioms aplinkybėms yra pagrįsta manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

Nors teismas pripažįsta, kad įtariamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau įvertinus šios bylos didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, apimtį, įtariamųjų skaičių, tyrimo sudėtingumą, toks ilgas suėmimo terminas yra pateisinamas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Rusijos pilietis buvo sulaikytas pernai kovo 12-osios vakarą Lietuvoje, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.

Pernai lapkričio viduryje Generalinė prokuratūra paskelbė baigusi ikiteisminį tyrimą Sausio 13-osios byloje, kurioje yra 69 įtariamieji - Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. Šioje byloje J.Melis yra vienas iš įtariamųjų.

J.Melis kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Prokurorų duomenimis, Rusijos pilietis buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.

Dauguma kitų įtariamųjų nuo baudžiamojo persekiojimo pasislėpė užsienyje, todėl jiems yra išduoti Europos arešto orderiai, paskelbta jų tarptautinė paieška.

1991 metų sausį karinių veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, 32 sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 kitaip sužaloti.