Pasak FNTT, aštuonių įvairių sričių verslininkų grupė 2012–2017 metais sukūrė keturias sukčiavimui nuslėpti skirtas įmones, klastojo sąskaitas-faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu išvengė prievolės sumokėti pridėtinės vertės bei pelno mokesčius.

„Didžioji dalis fiktyvių sąskaitų-faktūrų buvo įvairios reklamos ir spaudos paslaugos, kurios neįvykdytos, o dokumentai suklastoti“, – BNS sakė FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.

Du anksčiau teisti grupės nariai, kuriuos galima laikyti sukčiavimo schemos organizatoriais, dėl įtariamų nusikaltimų bus teisiami.

Įtariama, kad iš viso tokiu būdu grupė išvengė daugiau kaip 265 tūkst. eurų PVM, dalį kurio pasidalijo tarpusavyje. Taip pat grupė galėjo išvengti daugiau kaip 134 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Šeši iš grupės narių savo kaltę pripažino ir savo lėšomis atlygino visą valstybei padaryta žalą.

Du anksčiau teisti grupės nariai, kuriuos galima laikyti sukčiavimo schemos organizatoriais, dėl įtariamų nusikaltimų bus teisiami.

Už sukčiavimą organizuotai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, vadovavimas juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai slėpti, baudžiamas iki dvejų metų nelaisvės, o griežčiausia bausmė už didelio kiekio dokumentų klastojimą – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.