Šioje byloje sukčiavimu ir piktnaudžiavimu kaltinamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas, jis kaltės nepripažįsta.

Ankstesniame posėdyje skelbdamas kaltinimus, prokuroras Gintaras Jasaitis sakė, kad kaltinamasis pažeidė atsakomybės, nesavanaudiškumo, skaidrumo principus, nenusišalino nuo viešųjų pirkimų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) byloje yra civilinis ieškovas, ji yra pareiškusi 303,3 tūkst. eurų dydžio ieškinį.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 metų kovą–liepą, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl jų įsigijimo kainos.

Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vienetą, į šią sumą įskaičiuota ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią kainos dalį bei vėliau sudarytą galbūt fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galbūt tyčia suklaidino reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.

Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Š. Narbutas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkst. eurų, teigia prokuratūra.

Š. Narbutas teisėsaugos įtarimus anksčiau neigė ir sakė, kad minėta suma buvo atlygis už veiklą, vykdomą pagal individualią pažymą, turint visus reikiamus dokumentus.