Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita.

FNTT įtaria, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų. Įmonės pavadinimo FNTT nenurodė.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši Lietuvos bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais, kad galėtų parodyti rangovams, jog darbininkai yra įdarbinti įmonėje, tačiau „Sodrai“ apie tokį įdarbinimą nepranešdavo ir vengdavo mokėti mokesčius.

Įtariama, kad Lenkijoje darbuotojai taip pat nebūdavo įdarbinami − jiems duodavo pasirašyti dokumentus lenkų kalba, kurių ukrainiečiai ir baltarusiai nesuprasdavo.

FNTT įtaria, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Lenkijoje tariamai įdarbintiems darbuotojams Lietuvoje būdavo išrašomas komandiruotės į Lietuvą lapas, kad jie galėtų parodyti užsakovams, kad yra įdarbinti Lenkijos įmonėje.

Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, dažnai darbuotojams pasirašant tik neoficialiame darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje.

Lietuvoje registruota bendrovė dalyvavo daugybėje konkursų, o laimėjusi juos, pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Viena tokių – Gedimino kalno rekonstrukcija.

Gedimino kalno tvarkymo darbus atlikusios Vilniaus statybų bendrovės „Rekreacinė statyba“ direktorius Robertas Baranauskas BNS teigė, jog nelegalių darbuotojų galėjo samdyti subrangovai. Tačiau konkrečią bendrovę jis įvardyti atsisakė.

„Panašu, kad mes samdėme subrangovą, lietuvių įmonę. Tokie dalykai nemaloniai nustebino. Su teisėsauga kalbėjomės, bendradarbiaujame, mums pretenzijų kaip ir jokių nėra. Mes pasikonsultuosime su pareigūnais ir imsimės priemonių, jeigu informacija pasitvirtina. Tokia bendrovė tikrai negali dirbti su mumis ir mums nepakeliui“, – kalbėjo jis.

Nors minėtoje bendrovėje buvo vienas darbuotojas, direktorius pateikdavo, kaip manoma, suklastotus dokumentus, kad yra daugiau darbuotojų bei pasirašyta sutartis su Lenkijos įmone dėl subrangos darbų atlikimo.

Užsakovams pervedus pinigus už atliktus darbus į įmonės sąskaitą, didžiąją dalį pinigų direktorius nuimdavo grynaisiais pinigais arba pervesdavo į asmeninę sąskaitą kaip paskolą ir vėliau nuimdavo kortele. Tokiu būdu iš įmonės sąskaitos buvo išgryninta apie 200 tūkst. eurų. Taip pat apie 90 tūkst. eurų buvo pervesta į Lenkijoje registruotos įmonės sąskaitą, vėliau tas pats asmuo juos išgrynino.

Kitos įmonės, užsakinėjusios statybos ir kitus darbus iš minėtų bendrovių, šioje nusikalstamoje veikloje nedalyvavo ir, pasitikėdamos joms pateiktais suklastotais dokumentais, apie įdarbintus darbuotojus pagrįstai manė, kad jie visi oficialiai įdarbinti.

Kratos metu pas nelegalų verslą organizavusį Ukrainos pilietį rasta apie 26 tūkst. eurų grynųjų pinigų, skirtų neoficialiems darbo užmokesčiams mokėti bei juodraštiniai užrašai, patvirtinantys, kad darbuotojai nebuvo oficialiai įdarbinti ir darbo užmokestis jiems mokamas neoficialiai.

Abiejų bendrovių direktoriui pareikšti įtarimai dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

R. Baranauskas patvirtino, jog FNTT kreipėsi į „Rekreacinę statybą“, atlikdama tyrimą dėl įtarimų sukėlusios subrangovės.

„Vakar FNTT buvo pas mus, dokumentų prašė ir mes visus dokumentus pateikėme. Ir sakė, kad iš mūsų tiek. Įtarimai yra dėl tos kitos įmonės“, – teigė jis.

Lietuvos nacionalinis muziejus: atsakomybė tenka rangovui

Atsakomybė už Gedimino kalno darbų vykdymą tenka rangovui bendrovei „Rekreacinė statyba“, trečiadienį išplatintame pranešime sakė Lietuvos nacionalinis muziejus.

„Gedimino kalno tvarkybos darbus vykdė viešojo pirkimo konkursą laimėjusi įmonė „Rekreacinė statyba“. Visa atsakomybė už darbų proceso vykdymą, taip pat ir darbuotojų įdarbinimą, tenka rangovui. Sutarties vykdymo metu muziejus neturėjo informacijos apie pasitelktus subrangovus“, – teigiama išplatintame pranešime.

Muziejaus teigimu, rangovas darbininkus samdė per įdarbinimo įmonę, kuri yra atsakinga už šio proceso teisėtumą. Muziejus, kaip darbų užsakovas, niekaip negalėjo įtakoti rangovo sprendimų dėl darbininkų samdymo.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas BNS perduotame komentare taip pat teigė, kad atsakomybė tenka rangovui.

„Šiuo atveju visa atsakomybė už Gedimino kalno darbų proceso vykdymą, taip pat ir darbuotojų įdarbinimą, tenka rangovui. Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip Gedimino kalno tvarkybos darbų užsakovas, aiškinasi situaciją. Laukiame atsakingų institucijų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų“, – teigia ministras.

BNS žiniomis, mokesčių slėpimu užsiėmė rangovo „Rekreacinė statyba“ pasamdytas subrangovas „Kapelas“.

Registrų centro duomenimis, 2016 metais Vilniuje įsteigta bendrovė „Kapelas“ priklauso Ukrainos piliečiui Romanui Vasiljevui. Jis taip pat vadovauja įmonei.

Viešai prieinamais „Sodros“ duomenimis, 2017 metų lapkritį įmonėje dirbo keturi žmonės, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė beveik 93 eurus.

Nuo 2017 metų gruodžio iki šių metų vasario įmonė neteikė duomenų apie vidutinį atlyginimą įmonėje. Per šį laikotarpį įmonėje daugiausiai dirbo vienas darbuotojas.

BNS su R. Vasiljevu susisiekti nepavyko, jo telefonas buvo išjungtas.