„Ieškinys buvo pareikštas konkrečiam asmeniui, buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui, jam mirus, teisių perėmimas nėra galimas“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Trečiadienį priimta teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos civilinio proceso kodekso straipsnyje, numatančiame galimybes dėl teisių perėmimo, sakoma, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, o viena iš tokių priežasčių yra fizinio asmens mirtis, teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Į teismą su civiliniu ieškinio dėl M. Gorbačiovo šiemet kreipėsi keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji.

Jie siekė įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.

Sausio 13-osios bylą tyrusi prokuratūra atsisakydavo nagrinėti M. Gorbačiovo atsakomybę dėl Sausio 13-osios įvykių, jį apklausti.

2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.