M. Mikalauskas pripažintas kaltu dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo. Dalį bausmės – pusantrų metų – nuteistasis turės atlikti nedelsiant, likusios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Bausmės atidėjimo laikotarpiu M. Mikalauskas turės dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš buvusio įmonių vadovo priteisė 409 tūkst. 203 eurus, kuriuos jis turės sumokėti į valstybės biudžetą.

Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, 2014–2019 metais nuteistasis, būdamas įmonės, prekiaujančiomis naudotais automobiliais, akcininku ir vadovu, siekdamas išvengti mokesčių, įrašydavo į įmonės pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą bei pateikdavo juos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tuo metu M. Mikalauskas faktiškai vadovavo ir kelioms Estijoje bei Latvijoje įsteigtoms įmonėms, šiose šalyse nevykdančioms veiklos bei neteikiančioms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų. Iš šių įmonių jis, žinodamas, kad jos neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, įsigijo 59 naudotus automobilius be PVM.

Šiais automobiliais prekiavo M. Mikalausko Lietuvoje įsteigta įmonė. Žinodamas, jog parduodant transporto priemones, kurios savo šalyje buvo neapmokestintos PVM, privaloma skaičiuoti pardavimo PVM nuo visos transporto priemonių vertės taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą, parduodamas transporto priemones, nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą. Tokiais savo veiksmais M. Mikalauskas išvengė 409 tūkst. 203 eurų mokesčių ir padarė turtinę žalą Lietuvos valstybei.

Vilniaus apygardos teismas šių metų sausį M. Mikalauską buvo išteisinęs kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko tyrimui vadovavusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, teikusi apeliacinį skundą.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į prokurorės skunde nurodytus argumentus, jog surinktų įrodymų visuma pagrindžia, kad M. Mikalauskas, būdamas įmonių faktiniu vadovu, veikė nesąžiningai ir sąmoningai vykdė automobilių pirkimo–pardavimo sandorius tarp vadovaujamų bendrovių, nors tyrimo metu negauta jokių duomenų, kad užsienio bendrovės realiai vykdė kokią nors ūkinę finansinę veiklą. Tai parodo buvus fiktyvią sandorių grandinę, kuria pasinaudojus ir buvo sukčiaujama PVM mokesčio srityje.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, kurios dalį nuteistasis turės atlikti nedelsiant, teismas įvertino tai, kad M. Mikalauskas anksčiau ne kartą buvo teistas, taip pat ir už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, tačiau ir toliau darė nusikalstamas veikas.