„Mūsų profesijoje pasitikėjimas, etika ir reputacija yra kertiniai dalykai. Užtenka vieno ar kelių advokatų nusižengimų, kad žala būtų padaryta visai bendruomenei. Kol įstatymų leidėjas reikalavimuose tapti advokatu neakcentuoja aukščiausių etikos standartų, advokatų savivalda pati imasi šio vaidmens“, – teigia Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Advokatų taryba reagavo į informaciją, gautą iš ikiteisminio tyrimo institucijų ir Kalėjimų departamento.

Kaip skelbė Kalėjimų departamentas, lapkričio 9 dieną į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą atvykus advokatui A.Š., pareigūnams kilo abejonių dėl advokato blaivumo, todėl jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Teisininkui buvo nustatytas 0,57 promilės girtumas. Pasiūlius A.Š. pasiaiškinti raštu, jis tai padaryti atsisakė.

Nustačius, kad advokatas A.Š. neblaivus, jis buvo išlydėtas iš įstaigos.

Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė sakė, kad A.Š. ne pirmą kartą įkliūna neblaivus einantis į kalėjimą. Kartą jam buvo nustatytas 0,9 promilės girtumas.

Į Advokatų tarybos posėdį ketvirtadienį A.Š. neatvyko.

„Tai nesudarė pagrindo nesvarstyti. Stabdyti įgaliojimus mes galim, jei kaltinimai pareikšti. Tokie mūsų įstatymai. Tokiu atveju, kaip šis, mes galime kelti tik drausmės bylą“, – BNS sakė I.Vėgėlė.

Lietuvos advokatūros įstatyme yra numatyta, kad advokatu gali būti pripažintas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.

„Nors Lietuvos advokatūra yra bene griežčiausiai savo narius vertinanti korporacija, to ne visada pakanka – advokatais vis dar gali tapti asmenys, kurie neverti būti kitose teisininkų bendruomenėse. Neretai iš prokuratūros ar teismo už šiurkščius etikos pažeidimus pašalintas teisininkas tuojau pat registruojasi advokatu. Deja, įstatymų leidėjas leidžia tokiam teisininkui būti žmogaus gynėju“, – sako I.Vėgėlė.

Pasak I.Vėgėlės, nesugriežtinus teisinio reguliavimo pirmajame, atrankos, etape, advokatų savivaldai belieka tik galimybė reaguoti į jau esančių advokatūros narių veiksmus ir poelgius.

Šiais metais įsigaliojus naujajam advokatų etikos kodeksui, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos kodekso nuostatos yra taikomos ne tik praktikuojantiems advokatams ir advokatų padėjėjams, bet ir Lietuvos advokatūros sprendimu advokatais pripažintiems asmenims bei Lietuvoje profesinę veiklą laikinai arba nuolat vykdantiems užsienio valstybių teisininkams.

Per 2015 metus Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas išnagrinėjo ir pateikė Advokatų tarybai 294 tyrimų išvadas, buvo iškeltos 36 drausmės bylos advokatams. Daugiausia, 96 tyrimai, buvo pradėti pagal advokatų klientų skundus (33 proc. visų skundų). Nemažai ginčų sulaukiama ir iš priešingos ginčo šalies – 89 tyrimai (30 proc.). 53 (18 proc.) tyrimai buvo atlikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (arba jų paskirtų klientų) iniciatyva, 34 tyrimai (12 proc.) buvo pradėti pagal teismų, prokuratūros, policijos ir kitų institucijų skundus.

Tyrimai taip pat gali būti pradėti ir kitų piliečių iniciatyva (pvz. šeimos narių) – jų praėjusiais metais buvo atlikta 16 (5 proc.), dar 6 tyrimus (2 proc.) inicijavo pati Lietuvos advokatūros savivalda.