Lemtingasis telefono skambutis Bendrajame pagalbos centre suskambo 20 val. 44 min. Į jį atsiliepusi Klaipėdos skyriaus skubios pagalbos skambučių operatorė Edita išgirdo moters balsą. Pranešėja, vairuodama automobilį, pastebėjo įtartinai besielgiantį žmogų – buvo panašu, kad jis ketina nusižudyti.

Nors jau buvo vėlus metas, o iki Vilniaus buvo likę apie 100 kilometrų, Daiva nedvejodama apsuko automobilį ir grįžo prie žmogaus. Greitai ir tiksliai atsakiusi į Bendrojo pagalbos centro operatorės klausimus, ji neišjungė telefono – ir toliau jį laikė rankoje, todėl operatorė galėjo girdėti jos ir nepažįstamo vyro pokalbį.

Daiva, pamačiusi įtartiną situaciją, nepravažiavo pro šalį, o sustojo ir išlipo iš automobilio, norėdama padėti nepažįstamam žmogui.

Apie pagalbos poreikį informavusi valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, policiją ir greitąją medicinos pagalbą, operatorė Edita toliau telefonu patarinėjo Daivai, ką reikėtų sakyti nusižudyti ketinančiam vyrui. Klausydama patarimų, Daiva beveik 4 minutes kalbino nepažįstamąjį, kol į įvykio vietą pirmi atskubėjo policininkai. Vėliau, jau kartu su policininkais, įkalbinėjo vyrą atsisakyti savo ketinimų, drąsino jį ir bandė įkvėpti pasitikėjimo. Taip dar po kelių minučių žmogus nusileido įkalbinėjimams ir greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė jį į ligoninę.

Kai apie sėkmingai suvaldytą situaciją sužinojo ir telefoninio pokalbio įrašą perklausė Bendrojo pagalbos centro vadovybė, ji buvo sužavėta pranešėjos elgesio.

„Tokia pranešėja – kiekvieno operatoriaus svajonė“, – sako Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys. Daiva, pamačiusi įtartiną situaciją, nepravažiavo pro šalį, o sustojo ir išlipo iš automobilio, norėdama padėti nepažįstamam žmogui. Paskambinusi numeriu 112 ji stengėsi kuo tiksliau apibūdinti situaciją ir įvardinti vietą – tam net pasitelkė žemėlapį savo telefone. Vėliau, jau bendraudama su žmogumi, klausėsi operatorės patarimų. Todėl reikiamą pagalbą pavyko suteikti ir greitai, ir tiksliai.

„Skambindami ir pranešdami apie įvykį, pranešėjai prisiima dalį atsakomybės, – sako A. Čiuplys. – Geranoriškai bendradarbiaudami, talkindami operatoriams, jie gali padėti sutaupyti daug laiko ir suteikti tinkamą pagalbą įvykio vietoje. O jei pranešėjai pradeda ginčytis, prieštarauti operatoriams, gaištamas brangus laikas ir nukenčia reagavimas į įvykį.“

Bendrojo pagalbos centro viršininkas sako, jog žmonės turėtų suprasti, kad operatoriai neužduoda nereikalingų klausimų – atsakymai į pateiktus klausimus būtini reaguojančioms tarnyboms. Vadovaudamosi surinkta informacija tarnybos sprendžia, kiek ir kokių automobilių siųsti, kokia įranga bus reikalinga nelaimės vietoje ir panašiai. Todėl reikėtų pasitikėti skubios pagalbos skambučių operatoriais, kurie yra pasirengę įvertinti situacijas ir priimti sprendimus kritiškais momentais. Juk jiems nuolat rengiami mokymai ir individualios konsultacijos, tarp jų sudėtingų situacijų valdymo telefonu, kritinių (krizinių) situacijų psichologijos ir kitos. Dalis darbuotojų yra baigę ir „SafeTALK“ ar „ASIST“ mokymus, todėl žino, kaip tinkamai reaguoti esant savižudybės rizikai, ir moka dirbti su pavojuje esančiais žmonėmis.

Bendradarbiaukime ir padėkime vieni kitiems, kad pagalba būtų suteikta operatyviai ir tinkamai, kaip šios aprašytos naujametės istorijos dalyviams.