Vilniaus Žvėryno gimnazijos moksleiviams pamokos ketvirtadienį baigėsi netikėtai. Klasėse liko kuprinės, sąsiuviniai ir pratybos, o mokiniai buvo išvesti į lauką.
„Tai buvo antra pamoka ir mus tiesiog evakavo. Sakė eiti į lauką, tad prie stadiono sustojome. Po 5–10 minučių pareiškė, jog jau galime eiti namo“, – pasakojo Žvėryno gimnazijos abiturientė Kaja.
Tik vėliau mokiniai sužinojo, kad mokyklą grasinta susprogdinti. Esą policija elektroninį laišką su grasinimais susprogdinti šešias sostinės mokyklas gavo dar ryte.
„Tekstas yra lietuvių kalba, bet matosi, kad yra verstas, nes jame gausybė gramatinių, stiliaus klaidų bei maišomos šalys“, – aiškino policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Grasinimai nepasitvirtino. Vienas po kito mokiniai grįžo į mokyklą susirinkti paliktų daiktų.
„Vyresniems sakė, jog kas turi raktus, gali eiti namo. Jaunesnius palaikė, kol tėvai atvažiuos. Dabar informavo, kad galima atvažiuoti pasiimti daiktų“, – kalbėjo mokinių tėtis Karolis.
Teigiama, jog tarnybos elgėsi pagal numatytus algoritmus.
„Policija, gavusi pranešimą, susisiekė su mokyklomis. Buvo išsiųsti patruliai, kurie apžiūrėjo mokyklų teritorijas, pabendravo su administracija“, – teigė R. Matonis.
Patikrinus visas šešias mokyklas nieko įtartino nebuvo rasta.
„Visose mokyklose procesas buvo tęsiamas, išskyrus vieną. Viena gimnazija priėmė sprendimą evakuoti moksleivius“, – sakė R. Matonis.
Sprendimas evakuoti mokinius nustebino policiją.
„Jiems tai, kaip suprantu, rekomendavo juos sauganti saugos tarnyba. Iš esmės sprendimas keistas, bet mokykla savarankiškai priėmė tokį sprendimą“, – komentavo R. Matonis.
Mokyklos administracija ir savivaldybė savo ruožtu situacijos plačiau nekomentavo.
Teigiama, kad patikrinus patalpas ir teritoriją, Žvėryno gimnazija nusprendė pamokas tęsti. Tiesa, galimai įvyko nesusikalbėjimas su mokyklą saugančia saugos tarnyba, kuri, prasidėjus pamokoms, paskelbė evakuaciją.
Lauke lyjant lietui vaikai sušlapo, todėl mokyklos vadovybė nusprendė juos išleisti namo. Dalis moksleivių pamokas tęsė nuotoliniu būdu.
LNK žurnalistams pavyko sužinoti, kad laiške buvo piktinamasi dėl Lietuvoje neleidžiamos statyti mečetės.
„Ten buvo minima religinė tema, kad nesuteikiamos Lietuvoje teisės tam tikrai religijai egzistuoti, todėl jie nori už tai atkeršyti“, – neslėpė R. Matonis.
Panašius grasinimus tą pačią dieną gavo ir Latvija bei Estija.
Ypač daug grasinimų Lietuvos mokyklos sulaukė prieš trejus metus. Tuomet per vieną parą policija gaudavo net po tūkstantį ar du tūkstančius pranešimų apie galimus sprogmenis mokyklose.
Naujausi komentarai