Lietuvos pareigūnai teigia nustatę, kad išpuolį vykdė teroristinė grupė, o jį galimai organizavo ir užsakė asmenys, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Pasirašytas kaltinamasis aktas ir byla keliauja į Vilniaus apygardos teismą, kaltinant vieną asmenį dėl teroristinio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – žurnalistams pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

„Kvalifikacija yra pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: tai teroro akto įvykdymas, taip pat mokymasis teroristiniais tikslais, veikimas teroristiniais tikslais ir neteisėtas disponavimas sprogmenimis“, – teigė jis.

Bylos duomenimis, 2024 metų gegužės 8 dieną parduotuvėje „Ikea“ Vilniuje buvo padėtas sprogmuo su laikmačiu, jis sukėlė sprogimą ir gaisrą.

Prokuroras sakė, kad nusikaltimas įvertintas kaip teroristinė veikla, sukėlusi sunkias pasekmes – padariusi didelės žalosi parduotuvei ir kėlusi pavojų žmonėms. Nors gaisras kilo naktį, apie 4 val., tuo metu parduotuvėje buvo apie dešimt žmonių.

Abu vykdytojai – ukrainiečiai, užsakovai – Rusijoje

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad betarpiški nusikaltimo vykdytojai buvo du asmenys iki 20 metų, vienas jų, kuris ir perduodamas teismui, buvo nepilnametis.

„Todėl detalesni duomenys apie šį asmenys nebus teikiami“, – sakė prokuroras.

Anot jo, abu nusikaltimo vykdytojai yra Ukrainos piliečiai.

„Vienas asmuo šiuo metu yra sulaikytas Lenkijoje, lygiagrečiai vyksta procesas dėl dalies bylos perdavimo būtent Lenkijos kolegoms, dėl ko yra sutarta, nes šiame ikiteisminiame tyrime yra sudaryta jungtinė tyrimo grupė, su lenkais veiksmai koordinuojami“, – sakė A. Urbelis.

A. Urbelis pabrėžė, kad ši gaisro „Ikea“ byla yra viena pirmųjų, kai nusikaltimas kvalifikuojamas, jog veikė teroristinė grupė.

Ikiteisminį tyrimą dėl gaisro „Ikea“ sandėlyje Lietuvos pareigūnai pradėjo 2024 metų gegužės 9 dieną.

Pasak A. Urbelio, jau tuomet įtarta, kad nusikaltimas, jo organizatoriai gali būti susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, karinėmis struktūromis arba kitais saugumo padaliniais.

„Aiškinantis visas aplinkybes, nustatyta, kad per eilę tarpininkų (...) šių veiksmų organizatoriai yra Rusija, jie susiję su karine žvalgyba, saugumo pajėgomis“, – tvirtino prokuroras.

„Kadangi nustatyta teroristinė grupė, yra ir daugiau asmenų įtariamų dėl šios nusikalstamos veikos padarymo“, – sakė jis.

Anot prokuroro, grupė buvo koordinuojama per socialinius tinklus, naudojamos užslaptintos žinutės.

„Nurodymai ir pavedimai buvo duodami betarpiškai vykdytojams, vykdytojai per kelias tarpines grandis nežinojo, kas yra pagrindiniai organizatoriai, Kriminalinės policijos pareigūnams pavyko tą seką kiek galima toliau nustatyti“, – kalbėjo A. Urbelis.

Jis pranešė, kad dėl nusikaltimo organizavimo ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau. Anot pareigūnų, dėl kai kurių asmenų paskelbta tarptautinė paieška.

„Kalbame apie dešimtis (teroristinės grupės narių – BNS), jei kalbame apie visas grandines ir kuratorius, (...) tai labai daugiapakopė nurodymų davimo sistema, ji labai sudėtinga, todėl tyrimas ir kvalifikuojamas kaip sudėtingas“, – sakė A. Urbelis.

„Ne vien ukrainiečiai, nedarykime to akcento, yra ir Lietuvos, ir Rusijos, ir Ukrainos piliečių, (...) tų tautybių daug“, – teigė jis.

Už išpuolį gavo BMW

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas per spaudos konferenciją teigė, kad kaltinamasis prieš įvykdydamas nusikaltimą į Lietuvą buvo atvykęs kelis kartus, atliko paruošiamuosius veiksmus – išžvalgė prekybos centrus, juos nufotografavo, parinko atsitraukimo kelius, įsigijo priemonių.

„Tyrimo metu nustatyta, kad padegamasis užtaisas paslėptas iš vakaro prieš užsidarant prekybos centrui tarp lengvai užsidegančių ten sandėliuojamų prekių“, – sakė jis.

A. Urbelio teigimu, Ukrainos piliečiai į Lietuvą atvyko iš Lenkijos.

Pasak jo, išpuolimo planavimas vyko pernai balandį, kai vykdytojai gavo tiesioginį nurodymą vykti į Lietuvą, tuomet balandžio 19 dieną žvalgėsi  Šiauliuose esančiame „Ikea“ centre.

„Paskui gavo pavedimą vykti į Vilnių. (...) Tai visa žvalgyba, logistika, įsigijimas ir tam tikrų transporto priemonių, įsivertinimas situacijos, tada vėl grįžimas į Lenkiją, vėl atvykimas į Lietuvą balandžio 30 dieną, rinkimas papildomos informacijos“, – teigė jis.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad sprogmuo prekybos centre padėtas gegužės 8-ąją apie 20.53 val., mechanizmas jį aktyvavo gegužės 9-ąją apie 4 val. nakties.

Prokuratūros duomenimis, nufilmavęs sukeltą gaisrą ir persiuntęs vaizdo įrašą, kaltinamasis kartu su kitu asmeniu, toliau vykdydami nurodymus, nedelsiant atsikratė likusių elektrinių uždegiklių, nusikaltimo vietoje vilkėtų drabužių, kitų smulkių daiktų bei tą pačią naktį išvyko iš anksto paruoštu automobiliu į Varšuvą, kur kaip atlygį už įvykdytą užduotį gavo automobilį „BMW 530“, jiems taip pat buvo pažadėta 10 tūkst. eurų.

Sulaikė vykstant vykdyti kito išpuolio

Lietuvos pareigūnai įtariamąjį sulaikė pernai gegužės 13 dieną, kai gavo žinių, kad šis atvyko į Lietuvą ir pasiėmęs čia saugotas priemones autobusu keliauja į Rygą įvykdyti kito teroro akto.

Anot S. Brigino, sulaikymo operacija surengta kelyje Vilnius–Ryga, ties Panevėžiu.

„Sulaikymo metu pas jį radome gabenamas priemones, tai yra padegamąsias–sprogstamąsias medžiagas, taip pat – elektroninius detonatorius, laikrodinius elektroninius mechanizmus šiems detonatoriams aktyvuoti“, – tvirtino Kriminalinės policijos biuro pareigūnas.

„Tokiu būdu buvo užkirstas kelias dar vienam nusikaltimui, planuotam Latvijoje“, – pridūrė jis.

S. Brigino teigimu, nėra žinoma, ar Latvijoje organizatoriai buvo nusitaikę į „Ikea“ tinklo prekybos centrą. Pasak jo, pareigūnų nustatyti vykdytojai ir tarpininkai susiję ir su Lenkijoje įvykdytais nusikaltimais.

„Jie susiję su tam tikrais padegimais (Lenkijoje – BNS), bet negalime sakyti, kad su visais“, – sakė S. Briginas.

Prokuroro teigimu, „Ikea“ parduotuvė pasirinkta neatsitiktinai, nes Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, „Ikea“ uždarė savo parduotuves Rusijoje, sustabdė dalį gamybos.

„Ir „Ikea“ spalvos – mėlyna ir geltona, geltoni krepšiai, labai simbolizuoja Ukrainą, akivaizdu, kad ta veika turi ir simbolinę prasmę, be to, ko gero, žinome ir tą gegužės 9-ąją, kas čia per šventė, kam ji yra, – kalbėjo A. Urbelis. – To simbolizmo šioje byloje yra nemažai.“

Su kaltinamuoju aktu teismui pateiktas ir civilinis ieškinys dėl 485 tūkst. eurų padarytos žalos parduotuvei Lietuvoje. S. Brigino, teigimu, didesnės žalos išvengti tik „Ikea“ darbuotojų dėka.

Anot jo, tai ne pirmas Kriminalinės policijos biuro atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su teroristine veikla.