Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

Kaip BNS informavo Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė, pateiktame ieškinyje A. Romanovskis nurodo 2008-2017 metais patyręs neteisėtus operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmus, dėl kurių patyrė per 128 tūkst. eurų turtinės ir daugiau nei 100 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė BNS patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl, jų nuomone, neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių.

Jos teigimu, teisėsauga tokiais veiksmais pažeidė A. Romanovskio teises į privatų gyvenimą, laisvę, jo nekaltumo prezumpciją ir kitas pamatines žmogaus teises.

„Mūsų vertinimu, prieš ieškovą buvo vykdomas kryptingas neteisėtas persekiojimas politiniais tikslais (...) pažymėtina, kad nuo pat pradžių baudžiamasis persekiojimas buvo pripažintas neteisėtu visų instancijų teismuose“, – sakė S. Palevičienė.

Nors tikslios ieškiniu prašomo žalos atlyginimo sumos ji neatskleidė, tačiau teigė, kad A. Romanovskis žalą patyrė „dėl pakenkimo reputacijai, patirto streso, prarastų pajamų bei turėtų išlaidų“.

Anot advokatės, visa turtinė žala yra pagrįsta teismui pateiktais dokumentais, o neturtinė žala nustatyta įvertinus Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką.

„Ieškinio tikslas – siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis“, – sakė A. Romanovskio atstovė.

Pats LVK prezidentas BNS sakė, kad sprendimas reikalauti žalos atlyginimo iš teisėsaugos institucijų, jam buvo labai nelengvas.

„Pirmiausia, nes visada tikėjau, kad vienas ar kitas pareigūnas nėra Lietuvos valstybė, nors jie ir veikė jos vardu.  Kita vertus, buvau viešai apdrabstytas purvais, neteisėtai įkalintas, tampomas po teismus“, – sakė A. Romanovskis.

Jis teigė, kad skaudžiausiai jį paveikė tai, jog pareigūnai veiksmai palietė jo šeimos narius ir sveikatą.

„Iki šiol taip ir nesulaukiau jokio atsiprašymo ar apgailestavimo, tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti“, – sakė VLK prezidentas.

„Manau, kad man, kaip ir kiekvienam piliečiui svarbu tikėti, kad neteisybė privalo būti ištaisyta ir klaidos išpirktos. Iki šios pilnai pasitikėjau Lietuvos teismais, kurie apgynė mano nekaltumą. Todėl ir dabar tikiu, kad valstybė turi pareigą man sugrąžinti savo garbės skolą“, – pridūrė A. Romanovskis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo.

„STT savo poziciją ir teisinius argumentus išdėstė atsiliepime į ieškinį“, –  BNS sakė tarnybos atstovė Renata Keblienė.

2017 metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad A. Romanovskis ir kartu su juo dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo byloje teistas buvęs Seimo narys Vitas Matuzas buvo pagrįstai išteisinti dėl jiems pateiktų kaltinimų.

Išteisinamuosius nuosprendžius šioje byloje buvo priėmę ir Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismas.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime.

Byloje teigta, kad būdamas Seimo nariu V. Matuzas pats ieškojo fondui rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus tuo negalėjo užsiimti. Politikui buvo pateikti kaltinimai ir dėl kyšio reikalavimo – jis esą siekė gauti daugiau kaip 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

Prokurorų teigimu, kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. Matuzo pritarimo Seime priimant jų verslui palankius įstatymus. Teigta, kad tokiems sandėriams įvykti padėjo lobistas A. Romanovskis.

Jis neva surado fondui rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti faktiškai Seimo nario valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu aptarta galimybė inicijuoti A. Romanovskio lobuojamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas, anksčiau teigė prokuratūra.

Visų instancijų teismai tąkart bylą sprendė vienodai – lobisto veiksmuose nusikaltimo požymių jie nerado.

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme numatomas parengiamasis A. Romanovskio ieškinio nagrinėjimo posėdis.

Anot L. Nemeikaitės, teismas iš pradžių ketina išsiaiškinti, ar įmanoma ginčą išspręsti taikos sutartimi, o jei to nepavyktų padaryti, tuomet bus siekiama tiksliai suformuluoti šalių reikalavimus.