Kaip trečiadienį pranešė apeliacinius skundus dėl teismo įpareigojimo nugriauti namą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas, bylą nuspręsta grąžinti nagrinėti iš naujo.

2017 metų spalio 30 dieną pirmos instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą E. Dragūnui ir įpareigojo jį per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namą nugriauti.

Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi statybos pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, negalėjo išduoti E. Dragūnui leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje.

Panevėžio apygardos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka, laiko ją nemotyvuota ir nepagrįsta bylos įrodymais.

Išnagrinėjęs atsakovų E. Dragūno ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, tarp kurių ir projektuotojo pateiktas paaiškinimas bei jo atlikto šlaito nuolydžio apskaičiavimas.

Be to, žemesnysis teismas neatsižvelgė į teisės normų, reglamentuojančių statybą, liberalizavimą. Pasak apeliacinės instancijos teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad pagal ginčijamo statybos leidimo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas valstybės saugomoje teritorijoje yra neleistina tam tikro ploto ir tūrio statinio statyba.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai, Saugomų teritorijų įstatyme nėra nustatyti leistinų statyti statinių plotai, aukštingumas, užstatymo plotas ar intensyvumas. Be to, įstatymo nuostatos leidžia numatytais atvejais statybai parinkti ir kitą vietą, nei buvusi senų statinių vieta asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Skundus nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams masto, kaip ir netyrė statybos padarinių šalinimo pasekmių – valstybei galinčios atsirasti pareigos atlyginti E. Dragūnui padarytą žalą.

Apygardos teismas pažymėjo, kad apeliantui E. Dragūnui pagal skundžiamą teismo sprendimą tenka iš esmės visa pastato nugriovimo finansinė našta, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą yra neproporcinga priemonė.

Aukštesnysis teismas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė ir dėl kiekvieno iš atsakovų – E. Dragūno, Vilniaus miesto savivaldybės ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atsakomybės laipsnio dėl statybos leidimo išdavimo ir nesprendė dėl statinio nugriovimo naštos paskirstymo.

Įvertinęs šias ir kitas bylos aplinkybes, Panevėžio apygardos teismas nutarė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes dėl padarytų pažeidimų šio teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Neteisėtų statybų byla nagrinėta pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį. Namas statytas Pavilnių regioniniame parke, Šilo gatvėje, Vilniuje. Leidimas statyboms išduotas 2015 metais.

Atsakovais šioje byloje patraukta Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.