Buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė išteisinta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Išteisinamąjį nuosprendį pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Kaip po posėdžio žurnalistams sakė bylos pranešėjas, teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, teismas nenustatė, jog yra objektyvių duomenų, kad buvusi kaltinamoji Daiva Ulbinaitė padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir atskleidė valstybės paslaptį.

„Teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, įrodymus, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, surinktų daiktinių įrodymų visumą, priėjo išvados, kad vis dėlto D.Ulbinaitė nepadarė anksčiau minėtų nusikalstamų veikų“, - sakė M.Gvozdovičius.

Jis taip pat sakė, kad naujienų agentūros BNS vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė-Semėnienė nebuvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinio remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pagal ją, atskleisti informacijos šaltinį įpareigoti galima tik „dėl ypatingų aplinkybių, kurios kelia grėsmę gyvybiškai svarbiam visuomenės interesui“.

„Šiuo požiūriu, teismas vadovavosi šia suformuota praktika ir tokių aplinkybių nenustatė“, - sakė teisėjas.

Dalis pateiktų įrodymų, t. y. telefoninių pokalbių įrašai, kuriuos Vilniaus apygardos teismas yra pripažinęs neteisėtais, byloje buvo atmesti. Pasak teisėjo, be šių buvo pateikta kitų įrodymų, t. y. liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, taip pat telefoniniai pokalbiai.

„Teismas nesirėmė telefoniniais pokalbiais ir jų neišklausė, tačiau tyrė rašytinę bylos medžiagą. Rašytinėje medžiagoje yra pokalbių išklotinės, frazės, kaip matyti, ten yra aptakios, tikrai nieko konkretaus nėra. Apie valstybės paslaptį tikrai nėra kalbama. Taip kad įrodymų visuma rodo, kad tikrai nėra kaltės“, - žurnalistams sakė teisėja Irma Randakevičienė.

Teisėjai patvirtino, kad prokuroras prašė apklausti ir šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, tačiau toks prašymas buvo atmestas.

Pasak I.Randakevičienės, tokia norma yra įvesta į Baudžiamojo proceso kodeksą, tačiau šalies vadovai galėtų būti apklausiami tik „neatidėliotinais atvejais“ tuomet, jei asmuo žinotų tiesiogines aplinkybes, susijusias su byla. Teismas, ištyres rašytinę bylos medžiagą ir apklausęs liudytojus, nustatė, kad „tikrai tiesioginių aplinkybių prezidentė nežino“.

„Jos Ekselencija dalyvavo pasitarimuose su saugumo atstovais. Bet visa kita - tikrai nebuvo jokio reikalo apklausti prezidentę, tai būtų perteklinis veiksmas“, - teigė teisėja.

M.Gvozdovičius taip pat sakė, kad byloje buvo įvertinta filmuota medžiaga iš Prezidentūros, kurioje D.Ulbinaitė kopijuoja dokumentus.

„Matyti, kad D.Ulbinaitė, būdama tam tikrose patalpose su tam tikrais dokumentais, daro jų kopijas. Teismo vertinimu, tai tėra prielaida - nebuvo matomi jokie rekvizitai, užrašai, tik pluošteliai popieriaus dokumentų, kurie buvo spausdinami ir teikiami naudojimui. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jos ekscelencija prezidentė tuo metu ruošėsi vizitui į Latviją - tuo metu tai buvo įprastinis darbas prezidentei ruošiantis vizitui į užsienį“, - sakė teisėjas.

Kaltinimus palaikęs prokuroras Gintas Ivanauskas žadėjo skųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui tvirtindamas, jog taip sieks, kad teismuose būtų suformuotas precedentas tokio pobūdžio bylose.

„Tokio pobūdžio bylos nėra dažnos Lietuvoje, turėtų būti tam tikra praktika formuojama. Todėl manyčiau, kad tikslinga būtų skųsti šį sprendimą, kad būtų pasisakyta, ar išties nepakanka duomenų ir įrodymų, kuriuos teismas atmetė, pagrįsti kaltinimams“, - žurnalistams sakė G.Ivanauskas.

D.Ulbinaitė tikino, kad tokio teismo sprendimo ir tikėjosi.

„Niekam - nei valstybei, nei Lietuvos žmonėms nesu padariusi nė menkiausios žalos, todėl tokio teismo sprendimo ir tikėjausi (...). Svarbiausia, kad ir žurnalistai šiandien nebijos būti žurnalistais“, - teigė D.Ulbinaitė.

Generalinė prokuratūra siūlė teismui D.Ulbinaitę pripažinti kalta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo bei skirti jai 9 tūkst. 420 eurų baudą.

Ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo pradėtas 2013 metų spalį, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.

Naujienų agentūros BNS vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė Semėnienė teismui atsisakė atskleisti informacijos šaltinį, pagal kurį buvo parengtas pranešimas apie VSD perspėjimus.

Perdavus bylą teismui, 44 metų D.Ulbinaitė pasitraukė iš prezidentės Dalios Grybauskaitės komandos. Ji dabar užsiima individualia veikla.

Teismas yra paskelbęs, kad šiame tyrime neteisėtai klausyta naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių.