Teismas atmetė apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo nuosprendį. Prokuratūra A. Kandrotą, pravarde Celofanas, kaltino darius poveikį riaušių prie Seimo byloje liudijusiam policijos pareigūnui.

A. Kandrotas, jo gynėjas ir prokuroras sprendimo paskelbimą stebėjo nuotoliniu būdu.

Už finansinius nusikaltimus kalintis vyras šiuo metu Vilniaus kalėjime atlieka dvejų metų ir dešimties mėnesių subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Byla dėl poveikio pareigūnui prieš A. Kandrotą pradėta praėjusių metų lapkritį po incidento Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Po teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, A. Kandrotas susidūrė su liudytoju, policijos pareigūnu Vaidu Maziliausku. Bylos duomenimis, kaltinamasis užstojo kelią, priekabiavo, kaltino pareigūną melagingų parodymų davimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad A. Kandroto veiksmai po teismo posėdžio filmuojant nukentėjusįjį, jį persekiojant, komentuojant duotus parodymus, vėliau šį įrašą paviešinant socialiniuose tinkluose „yra įkyrūs, peržengė etiško ir kultūringo bendravimo ribas“, tačiau nenustatyta, kad buvo panaudotas pavojingas ir realus psichinis poveikis, jog nukentėjusysis duotų melagingus parodymus.

„Byloje nenustatytas ir Antano Kandroto tyčios kryptingumas sąmoningai paveikti nukentėjusiųjų parodymus ir taip sutrukdyti teismui įgyvendinti teisingumą, priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju galima įžvelgti privataus gyvenimo ar garbės ir orumo – pažeidimą, bet ne nusikaltimą teisingumui“, – pažymėjo ji.

Vilniaus apygardos teismas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.