Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas surengė posėdį, per kurį turėtų pasisakyti valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.  Prokuratūra per baigiamąsias kalbas arba pasiūlo bausmę, arba siūlo išteisinimą.

Prašo panaikinti draudimą bendrauti

Prasidėjus posėdžiui Š. Narbutas kartu su savo advokatu Raimundu Lideika paprašė panaikinti jam jau trejus metu taikomą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, draudimą bendrauti su tam tikrais asmenimis bei nesilankyti Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose.

Š. Narbutas anksčiau buvo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovu.

„Yra poreikis bendrauti su Sveikatos apsaugos ministerija ir ten lankytis“, – teismui sakė kaltinamasis.

Jis paaiškino, kad nėra POLA valdybos narys, tačiau teikia jai paslaugas, konsultuoja šią organizaciją dėl Europos Sąjungos projektų, koordinuoja juos, vyksta susitikimai, jam reikia dalyvauti ir susitikimuose užsienyje. 

„Bėgti ir slėptis neketinu, prašau draudimą panaikinti“, – sakė Š. Narbutas.

Šarūnas Narbutas (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jo advokatas R. Lideika teigė, kad byla baigiama nagrinėti, o esant būtinybei jo ginamajam išvykti į užsienį, teismas taps „leidimų biuru“, nors turėtų koncentruotis į nuosprendžio rašymą.

„Gerokai pasenęs draudimas, per trejus metus savo elgesiu Š. Narbutas viską parodė. Visada dalyvavo posėdžiuose, tai nėra byla dėl smurtinių dalykų, pareikšti kaltinimai susiję su verslo santykiais“, – kalbėjo gynėjas.

Tuo metu prokuroras G. Jasaitis prieštaravo šiam prašymui.

„Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – turi galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes tai vienas iš būdų užtikrinti, kad nuosprendis būtų vykdomas“, – sakė prokuroras.

Teismas dėl šio prašymą sprendimą žadą priimti vėliau.

Sieks prisiteisti proceso išlaidas

Be to, Š. Narbutas teismui pateikė prašymą priėmus išteisinamąjį nuosprendį priteisti jam proceso išlaidas – Lietuvoje jau kurį laiką galioja tai numatanti įstatymo norma, taip pat priimtas ne vienas nuosprendis, kuriame išteisintajam priteistos išlaidos už advokatą, o prokuratūra jas sumokėjo.

Paskelbus šį prašymą, prokuroras G. Jasaitis išreiškė prieštaravimą ir nuostabą.

„Mano žiniomis, kaltinamasis Š. Narbutas rinko pinigus iš žmonių šiam procesui. Klausimas, kiek jis pinigų surinko? Jis du kartus kreipėsi pagalbos. (..) Nei kaltinamasis, nei advokatas išlaidų jokių neturėjo, nes lėšos buvo gautos iš trečiųjų asmenų. Dar klausimas, ar jie iš to neturėjo pelno“, – kalbėjo G. Jasaitis.

Prokuroras Gintaras Jasaitis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasak jo, tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiai Š. Narbutui pervedė nemažas pinigų sumas, kaltintojo manymu, tokių būdu kaltinamojo gautų lėšų negalima vertinti kaip proceso išlaidų.

Š. Narbutas patvirtino gavęs lėšų iš aukotojų ir sumokėjęs mokesčius, jos buvo laikomos advokatės sąskaitoje.

Kokią tikslią sumą prašoma priteisti Š. Narbutui išteisinimo atveju per posėdį trečiadienį nebuvo paskelbta, tačiau kaltinamasis paminėjo, kad per ikiteisminį tyrimą per platformą buvo surinkta 45 tūkst. eurų, tačiau šiai sumai buvo taikomas platformos mokestis.

BNS jis teigė siekiantis prisiteisti „trisdešimt kelis tūkstančius“ eurų.

Kaltinamojo advokatas R. Lideika stebėjosi prokuroro aiškinimu, nes pagal jį pinigus jo klientui už teisinę gynybą pervedinėję žmonės patys turėtų kreiptis į teismą dėl aukotų lėšų grąžinimo jiems.

Vyriausybei neatstovavo

Dėl galimo piktnaudžiavimo teisiamas Š. Narbutas anksčiau teisme sakė, jog derėdamasis dėl COVID-19 reagentų pirkimo veikė ne kaip Sveikatos apsaugos ministerijos pasitelktas nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo.

Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.

„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š.Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.

Tai teisme patvirtino ir liudijęs ekspremjeras Saulius Skvernelis, paklaustas, ar asmuo, kuris nėra Vyriausybės darbuotojas, gali būti įgaliotas veikti Vyriausybės vardu?

„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė“, – teigė politikas.

Negana to, visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š.Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.

Prokuroras siūlo skirti 75 tūkst. eurų baudą

Prokuroras siūlo Š. Narbutui skirti 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

G. Jasaitis sakydamas baigiamąją kalbą teigė, jog Š. Narbutas turi būti pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo bei nubaustas už du sunkius nusikaltimus.

Jo manymu, SAM pareikštas daugiau nei 303 tūkst. eurų ieškinys turi būti patenkintas ir šie pinigai jai priteisti iš kaltinamojo. 

Tuo metu kaltinamojo advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.

„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.

Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.

„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, –  sakė advokatas.

Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero Sauliaus Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kovo 27 dieną ir toliau klausysis advokato pasisakymo.