Skundas paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skyrė 15 metų nelaisvės

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 29 dieną paskelbtu nuosprendžiu A. Dailidei skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūra anksčiau padegėją siūlė įkalinti 18 metų, įkalinimo iki gyvos galvos tuomet prokuratūra neprašė.

„Kiekvienas prokuroras yra savarankiškas. Pažiūrėjau nuosprendį ir turiu teisę manyti kitaip. Prokuroras turėjo savo poziciją, aš turiu teisę turėti kitokį matymą. Nei aš savivaliauju, nei jo trūkumas – kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę“, – BNS sakė J. Laucius.

Įkalinimui iki gyvos galvos bausmei anksčiau yra pritarę kai kurie nukentėjusieji.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabutyje tyčia sukėlė gaisrą, kurio metu žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, buvo sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų. A. Dailidė pripažintas kaltu ir dėl 2014 metų gruodžio mėnesį tame pačiame daugiabutyje tyčia sukeltą dar vieną gaisrą, kurio metu padaryta žala viršijo 2 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad A. Dailidė padarė vieną labai sunkų smurtinį nusikaltimą žmonių gyvybei bei kelis apysunkius nusikaltimus nuosavybei.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, apeliaciniame skunde prokuroras akcentavo, jog 15 metų laisvės atėmimo bausmė skirta už 6 asmenų nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad už vieną sunkinančiomis aplinkybėms nužudytą asmenį pirmosios instancijos teismas A. Dailidei skyrė tik pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro nuomone, tokia bausmė neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. Dailidės skirtinos bausmės dydžio klausimą, akcentavo teigiamus nuteistojo asmenybės bruožus bei jo šeiminę padėtį, kas nusvėrė tai, jog A. Dailidė padarė itin pavojingą ir neatstatomas pasekmes sukėlusį nusikaltimą – žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu tyčia nužudė šešis žmones.

„Nors į kaltininko asmenybę ir jo šeiminę padėtį turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės nėra prioritetinės ir vien jos negali lemti skirtinos už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis bausmės dydžio bei nuvertinti kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes“, – teigia prokuratūra.

Prokuroro nuomone, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, rodančias nuteistojo A. Dailidės kitų žmonių teisių, taip pat ir teisės į gyvybę negerbimą, abejingumą nusikalstamų veikų padariniams bei jo, kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei. Liko neįvertinta ir tai, kad A. Dailidė dėl padarytų nusikaltimų niekada neatgailavo.

Prokuratūra sako, kad susiformavusi Lietuvos teismų praktika rodo, jog pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Todėl, kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į A. Dailidės abejingumą nusikalstamų veikų padariniams bei padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskyrus švelnesnę, negu laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausmę, bausmės tikslai ir paskirtis liks neįgyvendinti.

Nuosprendį skundžia ir nuteistasis

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nepatenkintas ir nuteistasis.

„Be abejo, skundas paduotas. Mes prašome nuosprendį panaikinti ir visiškai išteisinti. Ekspertas konstatavo, kad fotelis niekaip nepatenka į židinio zoną. Vadinasi, nuosprendyje interpretuota, kai kas nutylėta. Teismas rėmėsi ir prieštaringais liudytojų parodymais. Turiu priekaištų nuosprendžio surašymui. Nesilaikyta Aukščiausiojo Teismo senato nustatytos nuosprendžių surašymo tvarkos. Nuosprendyje yra tik A. Dailidei nenaudingi momentai, nėra aptarta naudingų momentų. Teismas privalo juos aptarti ir paaiškinti, kodėl nesiremia“, – BNS sakė nuteistojo advokatas Romualdas Mikliušas.

Jis stebėjosi prokuratūros paduotu skundu.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. 

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikina, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios. Jis žadėjo apskųsti nuosprendį.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.