„Vilniuje paryčiais nuo žaibinės meningokoko infekcijos užgeso vienos mažos mergaitės gyvybė. Vaikas buvo skiepytas visais skiepais iki to amžiaus, tame tarpe – trys meningokoko vakcinos. Vakar (ketvirtadienį) vakare mergaitei užkilo temperatūra iki 40°, jį buvo nuvežta į ligoninę. Medikams jos išgelbėti nepavyko. Penktadienį 5 ryto tėvai neteko vaiko...“, – tokia informacija ėmė plisti feisbuke.

Portalui susisiekus su Vaikų ligoninės atstove Jolanta Normantiene ji patvirtino informaciją apie mergytės mirtį.

„Taip, tokį faktą patvirtinu, tačiau mirties priežastis nėra iki galo aiški. Informacija, kad vaikas mirė nuo meningokokinės infekcijos, buvo tik pradinė, dar iki galo neatlikti visi reikalingi tyrimai. Kol kas galiu pasakyti, kad vaikas mirė ne nuo meningokokinės infekcijos, o nuo pneumokokinės infekcijos“, – informaciją patikslino ligoninės atstovė ir pridūrė, kad pirmadienį galės pateikti daugiau žinių apie šį atvejį.

J. Normantienė pabrėžė, kad mažametės mirties priežastis – žaibinis sepsis.

„Žaibinio sepsio sukėlėjai gali būti kelių rūšių: ir meningokokas, ir pneumokokas. Konkrečiai šio mirties atvejo sukėlėjas bus patikslintas atlikus tyrimus“, – teigė pašnekovė.

Vaikų ligoninės atstovė patvirtino, kad mažametės mama teigė, jos vaikas buvo skiepytas nuo meningokoko.

Nuo meningokokinės infekcijos mirusiųjų per vieną parą atvejai yra laikomi žaibiniu sepsiu. Meningokokinis žaibinis sepsis prasideda, kai bakterinė infekcija, pramušusi visus organizmo atsparumo barjerus, patenka į kraują ir išnešiojama į visus organus. Esminis kriterijus yra antinksčių pakenkimas, prasidėjęs jų funkcijos – reguliuoti kraujo spaudimą – nepakankamumas.

Išgyventi žaibinę formą gali pavykti, jeigu ligonio kraujospūdis nenukrenta iki nulio, jeigu nors šiek tiek išlikusi antinksčių funkcija. Tokiu atveju ligoniui, be jau skiriamų antibakterinių vaistų, taikomos didelės hormonų dozės – jeigu bus atstatytas kraujospūdis, ligonis atgaus sąmonę, yra tikimybė, kad bus pasiekta antibakterinio gydymo rezultatų, kad žmogus išgyvens.

Be jau minėtų ligos simptomų, žaibinį sepsį išduoda tipinis odos bėrimas, įvairiose kūno vietose pastebimi susiliejantys, delno ploto dydžio ir mažesni bėrimai, kraujosruvos ant kojų, šlaunų, pilvo, ant sėdmenų. Šių kraujosruvų tuomet jau yra ir visuose organuose.