Vilniaus apskr. policija vis dažniau fiksuoja eismo įvykius, kuriuose dalyvauja dviratininkai. Eismo nelaimių būtų galima išvengti, jei visi laikytųsi Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Skaudi nelaimė įvyko Vilniaus r. savaitgalį. Šeštadienį apie 22 val. sostinės policijai buvo pranešta, kad Mickūnuose jaunos moters vairuojamas automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo dviratininką. Vairuotoja teigė, jog nepastebėjo tamsoje važiuojančio dviratininko ‒ jis buvo be atšvaitų, be ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Jo dviratis buvo techniškai netvarkingas – be atšvaitų ir žibintų. Skaudžioje avarijoje žuvęs dviratininkas ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

Tai ne pirmas toks skaudus įvykis, kai nukenčia dviračiu važiavę asmenys, nesilaikę KET reikalavimų. Automobilių vairuotojams pastebėti tamsoje tokį eismo dalyvį, be atšvaitų ar žibinto, ypač sudėtinga. Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio iki šių metų gegužės mėnesio Vilniaus apskrityje įskaitiniuose eismo įvykiuose žuvo keturi dviratininkai, sužeisti net 128 dviratininkai (iš jų 25 – vaikai).

Dažniausios eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai ir kiti eismo dalyviai, priežastys:

Dviratininkai važiuoja neblaivūs. Neblaivūs dviratininkai nesuvaldo savo transporto priemonės, dažnai ignoruoja KET.

Dviratininkai vairuoja techniškai netvarkingus dviračius. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

Dviratininkai neatsargiai vairuoja. Neįvertina kelio dangos (pavojų kelia duobės, šulinio dangčiai, netikėtos kliūtys, šlapia kelio danga, žvyras).

Dviratininkai važiuoja važiuojamąja kelio dalimi, nors įrengti dviračių takai. KET nurodyta, kad dviratininkams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus taisyklėse numatytus atvejus. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Dviratininkai neatsargiai įvažiuoja į kelią iš kiemų, kitų šalia esančių teritorijų ir susiduria su keliu važiuojančia transporto priemone, nepastebi KET ženklų.

Tamsiu paros metu dviratininkai važiuoja be atšvaitų, žibintų, šviesą atspindinčių liemenių. KET nustatyta, kad važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Važiuodami važiuojamąja kelio dalimi šviesiuoju paros metu nedėvi ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje ir gale nedega baltos ir raudonos šviesos žibintai.

Dviratininkai nepaiso šviesoforų signalų, dažnai nenaudoja dviratininkų šalmų. Visiems dviratininkams rekomenduojama dėvėti šalmą dėl jų pačių saugumo. Šalmų nenaudojantys dviratininkai, nepaisant jų amžiaus, dažnai patiria sunkias galvos traumas.

Gatvėmis ir keliais dviračiais važinėja mažamečiai, KET nepaisantys vaikai. KET nustatyta, kad važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.

Policijos pareigūnai primena, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis KET reikalavimų ‒ tik atsakingumas ir savisauga gali išgelbėti nuo skaudžių nelaimių keliuose.