Jis sakė rašęs apie Holokaustą, Pasaulio teisuolius, „taip pat apie kolaborantus tiek iš lietuvių, tiek iš žydų pusės“, tačiau neigė naudojęs formuluotes, kad žydai, kaip tauta, aktyviai dalyvavo sovietų režimui represuojant, tremiant lietuvius.

„Kiek atsimenu, tokios formuluotės niekada nenaudojau ir nesu rašęs apie tai“, – penktadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo Č. Iškauskas.

Jis teisme apklaustas liudytoju, nes R. Žemaitaitis teigė, kad remdamasis Č. Iškausko straipsniais „Žydai bolševikų tarnyboje“, „Juodasis birželis, ar šiandien galimi trėmimai“ rašė savo įrašus „Facebook“ ir viešai kalbėjo apie žydus, apie jų vaidmenį tremiant Lietuvos gyventojus į Sibirą.

„Prieš rengdamas savo publikaciją, aš perskaičiau visas jūsų publikacijas ir jomis rėmiausi“, – teigė parlamentaras.

Apžvalgininkas tvirtino, kad publikacijose, kuriose kalbama apie žydų vaidmenį Rusijoje veikusioje Lagerių valdyboje (GULAG), kitose organizacijose, rėmėsi viešais šaltiniais, tačiau konkrečiai kokiais – neprisiminė.

„Seniai rašyti straipsniai (...), rėmiausi daugiausia šaltiniais, bet man dabar labai sunku pasakyti kokiais, nes jie buvo labai seniai išspausdinti. Bet faktas, kad rėmiausi šaltiniais“, – sakė Č. Iškauskas.

Kiek atsimenu, tokios formuluotės niekada nenaudojau ir nesu rašęs apie tai.

Vėliau perskaitęs 2011 ir 2013 metais „Delfyje“ publikuotus savo rašinius jis patvirtino, kad rėmėsi Aleksandro Solženycino ir istoriko Juliaus Bruckaus skelbtais duomenimis.

Č. Iškauskas patvirtino, kad ir dabar pritaria visiems šiose publikacijose paskelbtiems teiginiams, nors prieš tai jis minėjo, jog su metais nuomonė keičiasi.

Jis sakė, kad publikacijoje „Žydai bolševikų tarnyboje“ rašęs apie šios tautos atstovų vaidmenį kuriantis sovietinei Rusijai, o ne apie jų vaidmenį per Lietuvos gyventojų trėmimus 1941 metais. Tuo metu baudžiamojoje byloje nagrinėjami teiginiai dėl žydų indėlio sovietams vykdant gyventojų represijas.

Apžvalgininkas tvirtino kitoje publikacijoje siekęs pabrėžti, kad „kai kurie žydai ir žydų atstovai gelbėjo save ar savo giminę kolaboruodami su okupantais“.

„Jie buvo išsigandę nacių ir stengėsi arba pabėgti į Sovietų Sąjungą, arba kolaboruoti su okupantu“, – teigė jis.

Anot liudytojo, tiesiogiai bendrauti su R. Žemaitaičiu šia tema jam nėra tekę.

Istorikė Nijolė Maslauskienė penktadienį liudijo dėl savo publikacijos „Lietuvos komunistų sudėtis 1940 m. spalio–1941 m. birželio mėn.“.

Ji ne kartą pabrėžė kalbanti apie žydų tautybės komunistus, o ne apie žydų tautą.

Istorikė paneigė, kad yra rašiusi, jog žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo ir kitus teiginius, kuriuos viešai skelbė R. Žemaitaitis.

Tačiau liudytoja penktadienį teisme pripažino, kad jeigu dabar rašytų minėtą straipsnį, koreguotų kai kuriuos teiginius, tarp jų – apie trintį tarp lietuvių ir žydų komunistų.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį toliau nagrinėja R. Žemaitaičio baudžiamąją bylą dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.

Ji posėdžių salėje tęsiama po to, kai Seimas gruodžio pradžioje panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę.

Pernai rugsėjį pradėtoje nagrinėti byloje politikas kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta. Jis tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, bet kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože, o savo teiginiuose neapykantos nematantis.

Baudžiamoji byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų.

Antisemitiniais pripažinti tokie R. Žemaitaičio vieši įrašai „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.

Lapkritį byloje liudijusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė tokius pasisakymus suprantanti tiesiogine prasme. R. Žemaitaitis parodymus duos po liudytojų apklausų ir ekspertų išvadų.

Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta – Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.

Nepaisant vykstančio teismo proceso, „Nemuno aušra“ siūlo R. Žemaitaitį skirti Seimo vicepirmininku. Politikas yra sakęs, kad jo kandidatūra į šias pareigas privalo būti teikiama, nepaisant to, ar teismas jį išteisins, ar nuteis.

Šis klausimas kelia įtampą valdančiojoje koalicijoje, nes „Nemuno aušros“ lyderis yra pareiškęs, kad jeigu nebus vykdoma koalicijos sutartis dėl antro „aušriečių“ Seimo vicepirmininko paskyrimo, partija gali iš koalicijos pasitraukti.

Valdančiąją daugumą sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. Iš viso Seime koalicija turi 86 balsus.