V. Makūnas prisiminė oro uosto priešistorę, kai 1988 m. sovietinėje raketų bazėje atsirado pirmasis pakilimo takas. Tada iš Karmėlavos buvo galima nuskristi į Šiaulius ir dar į penkis Sovietų Sąjungos miestus. Nepriklausomybės laikais oro uostas prasiplėtė, o nuo 1994 m. tapo tarptautinis.

Savivaldybė ir oro uosto administracija daug metų bendradarbiauja skatindamos turizmą, nemažai tenka bendrauti sprendžiant urbanistinius ir infrastruktūros klausimus. Kauno regionas pagal užsienio investicijas jau aplenkė Rygą ir vejasi Taliną, todėl oro uosto plėtra konkurencinėje erdvėje tampa dar reikšmingesnė.

S. Bartkus tvirtino, kad praėjusieji metai Kauno oro uostui buvo rekordiniai pagal keleivių skaičių, kuris siekė maždaug 1,4 mln. Prognozuojama, kad šiais metais jis gali pasiekti ir 2 mln.

Praėjusieji metai Kauno oro uostui buvo rekordiniai pagal keleivių skaičių, kuris siekė maždaug 1,4 mln.

Kauno oro uostas yra antras didžiausias civilinis oro uostas Lietuvoje po Vilniaus ir trečias Baltijos šalyse. Išplėtojus pietinę dalį, jis taps dar stipresniu verslo traukos centru. Šiaurinėje dalyje „Ryanair“ plečia orlaivių remonto ir aptarnavimo bazę, netoli motelio suplanuota pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. 4 ha sklypas numatytas komercinei veiklai. S. Bartkaus teigimu, čia galėtų atsirasti degalinė, elektromobilių įkrovos stotelė, plovykla, greitojo maisto restoranas, galbūt prekybos centras.

Kauno oro uoste veikia „Ryanair“ antrinė įmonė „Kaunas Aircraft Maintenance Services“, „FL Technics“, DAT ir „MAAS Aviation“. Ilgalaikis plėtros planas iki 2052 m. numato dar daugiau investicijų, sukurtų darbo vietų ir galimybių. Skaičiuojama, kad ilgalaikės investicijos į naujus projektus Karmėlavoje nuo 2025 iki 2052 m. gali siekti apie 50 mln. eurų, o terminalų pajėgumai išaugti iki 3 mln. keleivių per metus.