Šiemet – išskirtinė

Renginys suvienijo mokslininkus, pedagogus ir studentus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių užsienio šalių, buvo aptariamos svarbiausios šių dienų geografijos mokslo ir edukacijos kryptys.

Nors ši mokslinė konferencija yra tryliktoji, Klaipėdos universiteto erdvėse geografai susibūrė trečią kartą.

„Ši konferencija Klaipėdos universitete (KU) vyksta jau trečią kartą – jos tradicija pradėta dar buvusiame Lietuvos edukologijos universitete, o mes ją tęsėme tam, kad tokie susitikimai nenutrūktų“, – pasakojo konferencijos pirmininkas, KU Socialinės geografijos ir turizmo katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Spiriajevas.

Pasak pašnekovo, šių metų geografų susibūrimas – išskirtinis, skirtas ypatingai progai.

„Šiemet renginys tapo ypatingas – jį susiejome su mūsų katedros jubiliejumi ir 30 metų socialinės geografijos studijų sukaktimi“, – tvirtino E. Spiriajevas.

Unikali studijų kryptis

KU socialinės geografijos studijos pradėtos vykdyti dar 1995 m. profesoriaus Stasio Vaitekūno iniciatyva.

Tai buvo pirmoji ir vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje, orientuota į socialinių erdvinių reiškinių ir ryšių analizę.

Per tris dešimtmečius ši kryptis sėkmingai išlaikė aktualumą, buvo nuolat atnaujinama ir pritaikoma prie visuomenės pokyčių.

Tai mūsų bendrystės simbolis, leidžiantis augti visai geografų bendruomenei.

Šiandien socialinės geografijos studijos KU apima ne tik mokslinius tyrimus, bet ir pedagoginį rengimą – nuo 2020 m. čia rengiami būsimieji geografijos mokytojai.

„Mūsų supratimas yra toks, kad jeigu turime tokią studijų programą, svarbu organizuoti ir metinius renginius, kurie suburtų bendruomenę. Tokios konferencijos skatina dalytis patirtimis, auginti tiek dėstytojų, tiek studentų kompetencijas“, – atviravo E. Spiriajevas.

Dalyvių skaičius – rekordinis

Šių metų konferencija išsiskyrė rekordinio masto dalyvių gausa – iš viso užsiregistravo 160 dalyvių, iš jų 45 dalyvavo gyvai Klaipėdoje, o likusieji jungėsi nuotoliniu būdu.

Renginyje dalyvavo atstovai iš įvairių šalių – Izraelio, Latvijos, Japonijos, Italijos, Rumunijos, Sakartvelo, Lenkijos ir t. t.

Konferencijoje pristatyti pranešimai apie įvairias geografijos sritis, edukacinius procesus, klimato kaitos poveikį ir socialinių procesų teritorinius skirtumus.

Susirinkusieji klausėsi ir tiesioginių, ir nuotolinių pranešimų.

Atidarymo metu sveikinimo žodžius tarė KU rektorius Artūras Razbadauskas bei Lietuvos geografų draugijos prezidentas Danielius Jurčiukonis.

Konferencijoje aktyviai dalyvavo universiteto studentai ir absolventai.

Anot E. Spiriajevo, jaunimas vis labiau domisi geografija, nes šios studijos suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir galimybę pažinti pasaulį praktiškai.

„Geografija nėra masinis mokslas, bet ją renkasi motyvuoti studentai, mūsų įstaigoje jie mokosi ne tik auditorijose – vyksta į praktikas, keliauja po įvairius Lietuvos regionus, o tolimoji praktika leidžia savaitę gyventi ir mokytis užsienyje. Tokios patirtys stipriai formuoja jų profesinį požiūrį“, – teigė katedros vedėjas.

Pasak E. Spiriajevo, tokie renginiai padeda suburti skirtingas kartas – nuo ilgamečių dėstytojų iki jaunųjų geografų.

„Tai mūsų bendrystės simbolis, leidžiantis augti visai geografų bendruomenei“, – džiaugėsi E. Spiriajevas.

Konferencijos dalyviai vieningai akcentavo, kad šiuolaikinėje visuomenėje geografijos žinios tampa vis svarbesnės.

Tai mokslas, padedantis suprasti ne tik gamtos reiškinius, bet ir socialinius procesus, jų poveikį žmogui bei aplinkai.

Trisdešimtmetį mininti KU Socialinės geografijos ir turizmo katedra ketina toliau tęsti šią tradiciją ir kitąmet vėl suburti geografus iš visos Lietuvos bei užsienio šalių.