Nuo 2022-ųjų
Žinia, kad Lenkija mokyklose įveda privalomąjį karinį mokymą, kur mokys vaikus ir šaudyti, pernai sausį įžiebė diskusijų visoje Europoje. Lietuvoje taip pat imta svarstyti, reikėtų ar ne mums sekti šiuo pavyzdžiu. Tačiau buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas jau tada aiškino, kad iš esmės beveik to paties mokoma ir Lietuvos mokyklose.
Pasak A. Anušausko, saugumo ugdymo programą Lenkijoje sudaro viena privaloma pamoka per savaitę 14–16 metų mokiniams. Per pamoką pasakojama apie gelbėjimą per masines avarijas ir nelaimes, mokoma žmonių gelbėjimo pagrindų, kaip suteikti pirmąją pagalbą, supažindinama su pirmosios pagalbos vaistinėle, mokoma apie kibernetinį saugumą. Atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas ji papildyta temomis apie karo keliamas grėsmes, mokoma, kaip išlikti saugiems, susirasti priedangas ir slėptuves, suvokti grėsmes, susijusias su įprastiniais ginklais, o per pratybas vaikai mokomi surinkti ir išardyti ginklą (keturiolikmečiai – teoriškai, vyresni – praktiškai). Šaudymo pratyboms naudojami ne tikri ginklai, o virtualios lazerinės šaudyklos ir kitos saugios priemonės.
Lietuvoje 2022 m. gegužę paskelbta, kad Krašto apsaugos (KAM) ir Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos inicijuoja bendrą projektą – Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą moksleiviams. Mokymais rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS). 2022 m. rudenį prasidėjo bandomoji programa, o 2024–2025 m. m. šis trijų dienų kursas tapo privalomas visiems devintokams. Iš esmės jame mokoma to paties, kaip ir Lenkijoje.
Kartais atvažiuoja ko nors pamokyti šaulių ar medikų atstovai, tačiau sistemingo, strategiškai sumodeliuoto, paruošto proceso nebuvo, nėra ir nežinau, ar toks numatytas.
Kas vaikams patinka
LŠS karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės neformalaus švietimo mokytoja Ieva Ūselytė pasakoja, kad moksleiviai noriai lanko vietoj pamokų vykstančius pilietiškumo ir gynybos įgūdžių užsiėmimus. Juose jie mokomi bazinių dalykų išgyvenimo klausimais: kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kas turi būti išvykimo krepšiuose, kaip rišti mazgus, įskelti ugnį su ugnies skeltuvu, kaip orientuotis žemėlapyje ir vietovėje, rasti kryptį į šiaurę ar pietus, susiorientuoti, kur esame.
Mokoma, kaip suteikti pirmąją pagalbą, sutvarstyti, gaivinti žmogų. Visi mokosi gaivinti naudodami manekeną, supranta, kad tai nėra taip paprasta, kaip įsivaizdavo, reikia tinkamo ritmo. Manekenai šviečia, tad vaikai mato, ar gaivina teisingai.
„Žinoma, moksleiviai mokosi šaudyti, tiesa, ne tikrais, o pneumatiniais ginklais. Pirmiausia turime pamokos trukmės paskaitą apie tai, kaip saugiai elgtis su ginklu, kaip taisyklingai šaudyti. Tada viena dvi pamokos būna skirtos šaudymui. Visi devintokai padaro bent po penkiolika šūvių. Tai būna viena įdomiausių vaikams veiklų“, – sako I. Ūselytė.
Pasak jos, šaudant laikomasi ypač didelio atsargumo. Ieškoma kuo saugesnės teritorijos, dažniausiai mokykla tam skiria sporto salę, kurios sienas uždengia minkštu porolonu, kad kulkos neatšoktų, arba stadioną. Kulkos skrieja iki 50 m, tad ten teritorija iš visų pusių aptveriama STOP juosta, kad jokie pašaliniai žmonės neįeitų, ir tik tada šaudoma. Vaikams duodami specialūs akiniai.
Beje, priduria I. Ūselytė, pneumatiniais ginklais leidžiama šaudyti ir nesulaukus pilnametystės, tad jaunųjų šaulių būreliuose vaikai su jais supažindami ir šaudo dar anksčiau.
Visuomenėje yra įvairių nuomonių, ar mokykla turi mokyti šaudyti, tad ar atsiklausiama tėvų, ar jie nori, kad vaikai to mokytųsi? „Ne, nes kursas yra įtrauktas į privalomąsias bendrąsias ugdymo programas. Tačiau jei matome, kad vaikas bijo ginklo, nenori šaudyti, per prievartą neliepiame to daryti“, – aiškina I. Ūselytė.
Beje, kai tik mokyklose pradėtas šis privalomasis kursas, šaudymas vardijamose veiklose nė nebuvo minimas. Tačiau, tvirtina I. Ūselytė, to mokoma nuo pat pradžių. „Gal tiesiog neakcentavo, kad neišgąsdintų visuomenės“, – svarsto ji.
Kursas devintokams vyksta tris dienas, trečiąją einama į iki 10 km žygį, kur vaikai ir laužą turi užkurti, ir kliūčių ruožą įveikti, praktiškai išbandyti tai, ko mokėsi pirmas dvi dienas, įtvirtinti įgytas žinias ir įgūdžius.
Jau vyksta bandomieji užsiėmimai septintų ir aštuntų klasių mokiniams, bet jie – vienos dienos. I. Ūselytės nuomone, vienos dienos mažoka įtvirtinti, kas išmokta. Tačiau gerai, kad bus tęstinumas.
Ar reikėtų pradėti dar anksčiau, pavyzdžiui, nuo penktos klasės? Šaulės nuomone, taip, tik kursą reikėtų pritaikyti pagal vaikų amžiaus grupę. Ji primena, kad į jaunųjų šaulių būrelius vaikai priimami jau nuo vienuolikos metų, o tokio amžiaus jie ir yra penktokai.
Daugiau praktikos
Kad pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas vaikams patinka, rodo ir Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) pernai lapkritį atlikta mokyklų atstovų apklausa: kursas vertinamas vidutiniškai 7–9 balais, teigiamai vertinama praktinė veikla, interaktyvūs užsiėmimai ir aiški medžiagos pateikimo forma. Tačiau moksleiviai mato ir jų tobulinimo galimybių.
„Jie siūlo įtraukti daugiau praktinių užsiėmimų, komandinių simuliacijų, fizinių veiklų, interaktyvumo, siūlo kviesti patyrusių šios srities specialistų“, – vardija LMS prezidentas Martynas Dikšaitis.
Dauguma mokinių pritaria, kad kursą reikėtų pradėti jaunesnėse klasėse, pritaikant turinį ir krūvį pagal amžių ir prioritetizuojant praktinius įgūdžius. Dauguma siūlo, kad kursas turėtų tęstis tris dienas per metus, jog mokiniai geriau įsisavintų informaciją.
„Kursas turėtų būti privalomas nuo septintos, gal net penktos klasės. Įgūdžiai taip greitai nesusiformuoja, čia tinka posakis: „Lenk medį, kol jaunas.“ Tikrai lengviau žmogų išmokyti tam tikrų dalykų, kai jis jaunesnis, įdiegti tam tikrą supratimą, kaip elgtis įvairiose situacijose, o paskui tiesiog priminti informaciją ir jos vis pridėti papildomai“, – įsitikinęs M. Dikšaitis.
Ar reikia mokykloje mokyti šaudyti, pasak jo, nuomonės išsiskiria. Dalis mano, kad mokykloje turėtų vykti karinio rengimo kursus primenančios pamokos, o kiti argumentuoja, kad to neturėtų būti, nes tai gali prieštarauti pacifistinėms pažiūroms, mokinių asmeniniams ar religiniams įsitikinimams. „Galbūt galėtų būtų variantas, kad tai būtų pasirenkama“, – siūlo LMS prezidentas.
Jis primena, kad pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas nėra vien pasirengimas kariauti – jis labiau skirtas išmokti, kaip elgtis ir išgyventi įvairių ekstremalių situacijų metu. Todėl moksleiviai siūlo labiau susitelkti į praktinių įgūdžių formavimą, evakuacijos, orientavimosi aplinkoje, pirmosios pagalbos teikimo, kibernetinio saugumo, dezinformacijos atpažinimo temas. „Tikrai ne visi yra kariniame rezerve, be to, moksleiviai yra nepilnamečiai. Todėl gal nebūtų pats geriausias sprendimas mokyklose organizuoti būtent karinio parengtumo kursus“, – mano M. Dikšaitis.
Moksleiviai siūlo į mokymus įtraukti daugiau praktinių užsiėmimų, komandinių simuliacijų, fizinių veiklų, interaktyvumo.
Vos kas dešimtas
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Julius Sarapinas primena, kad pilietiškumo pagal gyvenimo įgūdžių programą pradedama mokyti nuo pat pirmos klasės. Be pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso, dabar privalomo devintokams ir nuo šių mokslo metų išbandomo septintose ir aštuntose klasėse, o vėliau planuojamo pradėti jau penktose, šeštose, devintoje ir dešimtoje klasėse yra privalomas pilietiškumo pagrindų kursas. Tai viena pamoka per savaitę, skirta demokratijos, žmogaus teisių, valstybės valdymo, kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis, krašto gynybos, nacionalinio saugumo klausimams.
Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse yra pasirenkamasis kursas „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“, kurio tematika – nacionalinis saugumas, karų analizė, ekstremalių situacijų ir krizių vertinimas, Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos. Praėjusią savaitę pristatytas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos parengtas ir išleistas vadovėlis šiam kursui „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“. Juo, mokydamiesi pilietiškumo pagrindų, gali naudotis ir devintokai ar dešimtokai.
„Tačiau neprivalomąjį kursą renkasi tik maždaug 10 proc. vienuoliktokų ir dvyliktokų. Tikėtina, todėl, kad jie jau rengiasi egzaminams. Tačiau tikimės tuos skaičius didinti, auginti susidomėjimą“, – sako J. Sarapinas.
Moksleivių atstovas M. Dikšaitis pripažįsta, kad baigiamosiose klasėse dažniausiai bandoma išvengti tų papildomų dalykų, kurie nesusiję su egzaminais. Tačiau LMS turi siūlymą: šiuo metu diskutuoja tiek su KAM, tiek su ŠMSM, kad šis kursas baigiamosiose dviejose klasėse būtų įtrauktas kaip vienas iš pasirenkamųjų dalykų vietoj dorinio ugdymo.
Valdyti dronus
Dar vienas svarbus dėmuo, ugdant moksleivių pilietiškumą ir gynybos įgūdžius, – neformalusis vaikų švietimas: jo krepšelio sumą ŠMSM padidino nuo 20 iki 25 mln. eurų. Pasak J. Sarapino, pilietiškumo tematikos – skautų, jaunųjų šaulių ir kiti užsiėmimai – yra penktoje vietoje pagal populiarumą, bet ir populiariausia – sporto sritis – labai svarbi jaunimo pasirengimui gynybai, sveikai pilietinei visuomenei ugdyti.
Be to, ŠMSM bendradarbiauja ir su sporto federacijomis, pavyzdžiui, Šiuolaikinės penkiakovės. Ji rengia programą „Ugnies linija“, į kurią įtrauktas ir fizinis aktyvumas, ir trasos įveikimas, ir šaudymas lazeriniais šautuvais, nes tai vysto ir jaunimo gynybinius įgūdžius.
Šiuolaikinėje gynyboje labai svarbūs bepiločiai. Pernai rudenį startavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) įgyvendinama „Airtech“ bepiločių orlaivių programa, pagal kurią moksleiviai nuo trečios klasės gali įgyti dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių. Lietuva tapo viena pirmųjų ES šalių, nacionaliniu lygmeniu įtraukusių į švietimą dronų įgūdžių ugdymą.
LINEŠA „Airtech“ skyriaus vadovė Kristina Virgayle pasakoja, kad pirmose trijose į programą įsitraukusiose Tauragės, Jonavos ir Kėdainių savivaldybėse mokosi 400 vaikų, jau sutarta ir su Plungės savivaldybe, derinamos sutartys su Klaipėdos, Ukmergės, Anykščių, Marijampolės savivaldybėmis, kitą savaitę vyks susitikimas ir su Kauno miesto savivaldybe. Projektas finansuojamas KAM, ŠMSM, savivaldybių lėšomis, prisideda ir tėvai.
„Mokymai civiliniai, tačiau, be abejo, dronai naudojami tiek civiliniams, tiek gynybiniams poreikiams, tad aptariamos visos sritys“, – pasakoja K. Virgayle.
Pasak J. Sarapino, dronus valdyti moksleiviai gali išmokti ir profesinėse mokyklose: Kauno technologijų mokymo centras neseniai atidarė dronų valdymo, rinkimo centrą, kur mokoma ne tik jų valdymo, bet ir techninių, ir administravimo dalykų.
Siūlo pokyčių
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje nekyla abejonių: nuo jaunumės reikia rengtis būti atspariems ir, prireikus, pasirengusiems ginti ir gintis, o išmoktos išgyvenimo pamokos gali praversti ir taikiu metu.
„Kiek tos pamokos turi būti susietos su karyba, diskusijos nesibaigia tiek politiniu lygmeniu, tiek tarp švietimo specialistų, čia labai svarbi dedamoji yra tėvai. Formatas, kurį taikome ugdymo programose, kol kas, mūsų manymu, yra teisingas. Nebūtina laikyti rankose ginklą, kad būtum naudingas atėjus dienai X“, – įsitikinęs J. Sarapinas.
Jo žiniomis, Baltijos regiono ir kitose ES šalyse, kaip ir Lietuvoje, gynybos įgūdžių kursai dažniausiai integruoti vidurinių mokyklų programose.
Pasak J. Sarapino, be to, kad pilietiškumo ugdymo ir gynybos įgūdžių programos bus įvedamos ir žemesnėse klasėse, ministerijų ir institucijų lygmeniu sukurtoje darbo grupėje diskutuojama apie kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis stiprinimą. ŠMSM kartu su KAM svarsto apie pilietinę savaitę (norima vieną iš birželio savaičių paskirti pilietiškumui skatinti). Kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis diskutuojama ir apie tai, kaip šią tematiką labiau įtraukti į neformalųjį švietimą.
Lietuvos tėvų forumas (LTF) siūlo iš esmės keisti dabartinį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą. Savo įžvalgas jie išsakė vasario pabaigoje susitikę su ŠMSM vadovybe, sutarta sėsti prie konkrečių veiksmų plano.
LTF tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas pasakoja, kad vos prasidėjus karui jis paskambino tuomečiams švietimo ir krašto apsaugos ministrams Jurgitai Šiugždinienei ir A. Anušauskui ir pasiūlė, kad vyresnėse klasėse būtina įvesti ne tik pilietiškumo, bet ir patriotiškumo ugdymą, išgyvenimo įgūdžių, pirmosios pagalbos kursą, supažindinti su elgesiu ekstremaliomis situacijomis, ginkluote, t. y. paruošti mūsų jaunimą situacijai, kuri, tuo metu atrodė, gali atsitikti jau netrukus. LTF yra tėvų, dirbančių skirtinguose darbuose įvairiose struktūrose: medikų, kariškių, geografų, psichologų, yra ir savanorių, tad jie norėjo sutelkti jėgas ir pabandyti pasiūlyti, kaip galėtume mūsų vaikams padėti pasirengti. Tačiau abu ministrai atsakė – ačiū, nereikia, mes patys.
„Nuo to laiko praėjo ketveri metai ir realiai nematau, kad kas nors mokykloje būtų daroma. Kartais atvažiuoja ko nors pamokyti šaulių ar medikų atstovai, tačiau sistemingo, strategiškai sumodeliuoto, paruošto proceso nebuvo, nėra ir nežinau, ar toks yra numatytas“, – kritikuoja D. Trečiakauskas.
Yra kursas devintokams, bet, tėvų atstovo nuomone, jis daugiau formalus nei realiai ruošiantis galimai situacijai. LTF pasiūlė ministerijai iš esmės peržiūrėti esamą situaciją, ją įvertinti ir sumodeliuoti konkrečius žingsnius, kuriuos būtų galima daryti, kad būtų pasiekti realūs, o ne tik formalūs rezultatai.
D. Trečiakausko nuomone, nuėję į bet kurią mokyklą ir ten dešimtoko, vienuoliktoko ar dvyliktoko paklausę, ką jie žino apie išgyvenimą ekstremalioje situacijoje, orientavimąsi geografinėje vietovėje, ginklus, pirmosios pagalbos suteikimą, pamatysime, kiek jie žino iš tiesų, o ne pagal dokumentus.
„Lygiai kaip ir mūsų krašto apsaugos biudžetas yra rekordinis – 5,38 proc. BVP, tačiau jame nematau investicijų į esminio krašto apsaugos elemento – žmonių – vystymą. Kad ir kiek pinigų skirtume metalui, jei neturėsime vadinamosios minkštosios galios, t. y. žmonių, metalas vienas nieko nepadarys“, – neabejoja D. Trečiakauskas.
Pasak jo, visuomenėje reikia viešos ir atviros diskusijos, kas turi įeiti į mokyklos programą, kurią esamoje geopolitinėje aplinkoje būtų galima pavadinti išgyvenimo programa, tačiau tokios diskusijos nėra. „Tai jokiu būdu nėra nei mokyklos militarizavimas, nei dar kas nors. Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas būtų laimingas, sėkmingas ir ko nors pasiektų gyvenime. Jei kokie įgūdžiai ir žinios jam padės esamoje situacijoje, kurią visi matome, kiekvienas pasakys, kad to reikia“, – pabrėžia D. Trečiakauskas.
Pasak jo, tai, be jokios abejonės, turėtų būti ir pamokos, ir pratybos, ir stovyklos, ir neformalus švietimas. Visa valstybės politika turėtų būti orientuota į tai, kad kiekvienas Lietuvos pilietis būtų savo valstybės patriotas ir gynėjas, pasiruošęs padaryti viską, kad turėtume kur gyventi.
Projektas „Diena x“ portale diena.lt“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 4 800 eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)