Seimui pavasarį nustačius laikiną bankų solidarumo mokestį per dvejus metus jo gali būti surinkta apie 440 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė praėjusį antradienį Seimo priimtą Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, įteisinantį Vyriausybės inicijuotą laikiną bankų solidarumo įnašą, pirmadienį pranešė Prezidentūra.
Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šio mokesčio įvedimas sukuria „pavojingą precedentą“, kuomet valdžia gali papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.
Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, valdančiųjų koalicijos partnerių liberalų ir „laisviečių“ lyderės – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – sako naujo mokesčio nepalaikančios.
Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.
Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Galimybė plačiau panaudoti iš bankų solidarumo mokesčio gautas lėšas reikalinga siekiant didesnio lankstumo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Finansų ministerijos siūlomas bankų solidarumo mokestis galėtų būti panaudotas ir įrengiant infrastruktūrą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlyme.
Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams.