Seimas ėmėsi maisto švaistymo ir skurdo mažinimo. Nutarta įpareigoti prekybininkus tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai, o jei reikalavimo nevykdys, tuomet grės baudos iki 5 tūkst. eurų.
Maisto švaistymas šiandien yra itin opi problema visame pasaulyje. Per didelis maisto švaistymas kenkia aplinkai ir eikvoja žemės, vandens, energijos bei darbo jėgos išteklius. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje pateikiami 3 naudingi patarimai, leisiantys sumažinti maisto likučius ir sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje.
Dažniausiai parduotuvėse perpus pigiau parduodami produktai būna trumpo galiojimo. Čia galima rasti pieno, mėsos ar žuvies gaminių. Prekybininkai pastebi, kad nukainotą maistą, kurio galiojimas greitai baigsis, gyventojai perka dažnai. Tačiau ar žmonės pasiryžtų mokėti už ilgo galiojimo maistą jau pasibaigus jo galiojimui, pasakojama LNK reportaže.
Kalėdų įkvėpti lietuviai stebina kūrybiškumu ir vaišių gausa ant stalo. Deja, šis laikotarpis dažnai asocijuojasi ne tik su persivalgymu, bet ir maisto švaistymu. Mokslininkė pataria, kaip paprastai ir tiksliai apskaičiuoti, ką ir kiek gaminti.
Penktadienį Vilniuje įžiebus iš medinių šaukštų ir šakučių padarytą mažiausią Lietuvoje kalėdinę eglutę pradedama „Maisto banko“ kampanija „Mažinam Kalėdas“ prieš maisto švaistymą.
Maistą lietuvių namų ūkiai išmeta vis dar per dažnai – tai rodo tęstinis „Maisto banko“ ir „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Kaip ir anksčiau, daugiausia maisto išmetama po šeimos švenčių, o namuose itin netausojami vaisiai ir duonos gaminiai. Maisto vartojimo įpročiams COVID-19 pandemija bei išaugusi infliacija ryškios įtakos neturėjo, ir specialistai sako, kad pozityvius pokyčius stabdo žinių apie maisto švaistymo žalą trūkumas.
Maisto švaistymas – neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius. Statistika rodo, kad dėl maisto nepritekliaus kenčia kas devintas Lietuvos gyventojas. Tačiau žmonių, išmetančių valgį, vis dar labai daug. Beveik 400 tūkstančių tonų maisto kasmet atsiduria šiukšlinėse, tvirtina LNK.
JT duomenimis, trečdalis viso pagaminto maisto pasaulyje prarandama arba išmetama, o nuostoliai siekia beveik 647 mlrd. eurų per metus. „Swedbank” Finansų instituto tirtas rekomenduojamas maisto produktų krepšelis padėjo įvertinti, kokią kainą Lietuvoje sumokame už iššvaistytą maistą – bendrai 195 mln. eurų kasmet.
Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje iššvaistoma 1,3 mlrd. tonų vartojimui tinkamo maisto, kurio pakaktų išmaitinti 3 mlrd. žmonių.