Perskaičiau laikraštyje "Klaipėda" apie reformą – planus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungti prie vieno iš dviejų universitetų – Klaipėdos universiteto arba Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Lietuvoje siūloma į mūsų šalies nacionalinės vėliavos laivų įgulas priimti daugiau užsieniečių, bet iškilo klausimas, kaip atsiriboti nuo Rusijos jūrininkų.
Tarptautinei transporto darbuotojų federacijai (ITF) paprašius Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) paaiškinti, kodėl iš Klaipėdos dėl neišduodamų tranzitinių vizų ilgiau nei mėnesį negali išvykti du sveikatos problemų turintys jūrininkai iš Rusijos, pasieniečiai sako, kad vizos suteiktos pagal numatytą tvarką, o jūrininkai jau išvyko iš Lietuvos.
Susisiekimo ministerijai planuojant švelninti sudėties reikalavimus nacionalinės įgulos laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjunga sako, jog šalies laivuose gali nebelikti dirbančių lietuvių, kai tuo metu kai kuriose Europos šalyse įgula šimtu procentų privalo būti nacionalinė.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla dukart per metus absolventams teikia aukštojo mokslo baigimo diplomus. Vakar jie įteikti 57 studentams, tarp jų dviem elektromechanikams iš Chersono valstybinės jūrų akademijos, kurie, Rusijai užpuolus Ukrainą, studijas baigė Klaipėdoje.
Prieš 99 metus, balandžio pradžioje, mūsų šalyje įkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga. Tai – pusantro tūkstančio narių šiandien vienijanti profesinė sąjunga, kuri atstovauja ir gina Lietuvos jūrininkų bei kitų profesijų darbuotojų, susijusių su laivyba, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje.
Lietuvos registre yra pusseptinto tūkstančio jūrininkų – didžioji dalis jų dirba užsienio laivuose. Specialistai sako, kad jūrininkų poreikis visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, išlieka didžiulis, tačiau pritraukti jaunąją kartą rinktis jūrines specialybes yra gana sudėtinga.