Anot specialistų, tai – įmanoma. Jūrinė pramonė, mokslas ir karybos ekspertai telkia jėgas ir sako sieksią sukurti naujos kartos karo laivo projektą, bet tai – kone dešimtmečio projektas, pasakojama LNK reportaže.
Rugsėjo 15–19 d. į Klaipėdos uostą atplaukia Vokietijos, Prancūzijos ir Estijos kariniai laivai, besiruošiantys dalyvauti kasmetinėse tarptautinėse pratybose Baltijos jūroje „Šiauriniai krantai 2022“ (angl. „Northen Coasts 2022“).
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ne tik pastūmėjo Švediją ir Suomiją į NATO, padarė Baltiją vidine aljanso jūra, bet ir paskatino Europos šalis įvertinti, kaip uostus ir laivybą pritaikyti karo atvejams.
Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, į Klaipėdos uoste savaitgalį atplaukė Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas „USS Kearsarge“ (LHD-3). Pirmadienį bus surengta laivo pasveikinimo ceremonija, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdogans (Redžepas Tajipas Erdohanas) sutiko nepraleisti Rusijos karinių laivų į Juodąją jūrą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.
Rusijai grąžinus Ukrainai tris pernai sulaikytus karinius laivus, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad to nereikėtų laikyti Maskvos pažanga ir toks veiksmas nerodo jokios „didžiulės pergalės“.
Senųjų burinių karo laivų patrankos buvo dažomos arba tepamos derva. Taip jų išorę buvo galima apsaugoti nuo rūdžių. Juk sūrus vanduo skatino koroziją, kuri labai reikalingus ginklus galėjo išvesti iš rikiuotės. Tačiau kaip apsaugoti vidų? Pasirodo, buvo naudojama viena gudrybė.
Penktadienį į Klaipėdos uostą, lydima Lietuvos karinio jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas“ (P-12), įplauks britų karo fregata HMS „Westminster“, vadovaujama komandoro Willo Pastono. Fregata į Lietuvą atvyksta pasveikinti Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu bei pratęsti šventinių renginių ciklą, atveriant laivą visuomenei.