Indijos mokslininkams nepavyko užmegzti ryšio su erdvėlaiviu, kai šis išsijungė, kad išgyventų stingdančias mėnulio nakties sąlygas, skelbia „The Guardian“.
Kai Mėnulį pasiekė modulis „Chandrayaan-3“, Indija tapo ketvirtąja šalimi (po SSRS, JAV ir Kinijos), kuriai pavyko nusileisti Žemės palydove, ir pirmąja, kurios transporto priemonė nuskrido į šios planetos pietinį ašigalį. Triumfo spinduliuose maudosi ne tik Indijos kosmoso tyrėjai, bet ir premjeras Narendra Modi.
Šiuo metu Mėnulio link skriejanti raketa „Sojuz 2.1b“ su stotimi „Luna-25“. Šios pirmosios Rusijos misijos į Mėnulį, vykstančios praėjus beveik pusšimčiui metų nuo analogiškos SSRS operacijos, tikslas – politinė konkurencija.
Rusijos planas penktadienį paleisti į Mėnulį nusileidimo aparatą yra naujausias tarptautinių pastangų sugrįžti į Mėnulį pavyzdys, į kurias įsitraukė ne tik didžiausios pasaulio galybės, bet ir nauji dalyviai.
Indija penktadienį paleido raketą, vykdydama misiją nutupdyti nepilotuojamą mėnuleigį Žemės palydovo paviršiuje, ir tai yra antrasis jos bandymas tapti tik ketvirtąja tai padariusia šalimi.
Japonų startuolis „ispace“ pranešė trečiadienį praradęs ryšį su savo nusileidimo Mėnulyje moduliu „Hakuto-R“, o tai gali reikšti, kad jo bandymas tapti pirmąja privačia bendrove, kurios nusileidimo aparatas nusileistų ant Mėnulio paviršiaus, baigėsi nesėkme.
Pietų Korėjos pirmasis Mėnulio orbitinis aparatas „Danuri“ atsiuntė nespalvotų Mėnulio paviršiaus ir Žemės nuotraukų, antradienį pranešė nacionalinis kosmoso centras.
JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ pranešė atidedanti pirmojo pasaulyje privataus nusileidimo į Mėnulį aparato paleidimą – Japonijos įmonės „ispace“ misiją.
NASA trečiadienį paleido galingiausią kada nors pastatytą raketą ir ji įspūdingu pakilimu pradėjo naują pagrindinę amerikiečių kosmoso agentūros programą „Artemis“, skirtą Mėnulio tyrinėjimams.