Vyriausybei planuojant modernizuoti vidaus vandenų kelius ir jų uostus bei prieplaukas, pavasarį bus pradėti pagrindinio laivybos kelio Nemuno upe tvarkymo darbai.
Lietuvoje upių transportas, kaip ir kitos ekonomikos šakos, išgyveno tiek ryškius pakilimus, tiek sudėtingesnius laikotarpius. Pastaruosius keliasdešimt metų besitęsiančią regresiją upių laivyboje, rodos, 2020 m. pabaigoje, pavyko pristabdyti.
Kaunas augo didžiųjų upių sankirtoje ir tai kūrė jo, kaip miesto, strategiškai svarbaus uosto identitetą. Dėmesys didžiosioms upėms, Nemunui ir Neriai, nustelbė daugiau kaip 20 mažesnių upelių ir šaltinių. Juos tyrinėti ėmėsi architektė Rasa Chmieliauskaitė, viena iš kultūrinės upių tyrimų platformos "TẽKA" įkūrėjų. Susibūrusi komanda kviečia miestiečius užmegzti kitokį ryšį su miesto upėmis.
Prieš šimtą metų gilintas Nemunas per trejetą metų turėtų sulaukti milijoninės investicijos. Šiuo vandens keliu iki Kuršių marių bus galima plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai Nemune, ties Pagėgių savivaldybe, aptiko dvi dėžes su kontrabandiniais vaistais ir tuščiomis jų pakuotėmis.
Šiandien, apie 16 val., Nemune ties Panemunės tiltu ugniagesių gelbėtojų narai aptiko aleksotiškio, kurio vėlų pirmadienio vakarą pasigedo sutuoktinė, kūną. Paaiškėjo, kad jis žuvo, bandydamas nuplaukti iš Panemunės į Šančius, tačiau, likus apie penkiolikai metrų iki tikslo, pražūtingai įsipainiojo upės žolėse.
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus teigia, kad lietinga rudens pradžia nepadarė didelės įtakos sausros nusekintoms Lietuvos upėms, jose vis dar stebimas vandens stygius. Labiausiai nusekusiomis upėmis hidrologas įvardija Nemuną ir Nerį.