Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriuje tėvas medikams grasino daiktu, panašiu į šautuvą. Tai nėra žinutė iš kriminalinės įvykių suvestinės. Tokia kartais būna Priėmimo skyriaus medikų kasdienybė.
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pacientai nebetelpa. Viena iš priežasčių – nemažai žmonių, o ypač jaunimo, nesupranta, kada reikėtų kviesti greitąją pagalbą ar vykti į Priėmimo skyrių, o kada – ne. Greitosios pagalbos dispečerės kartais sulaukia skambučių ir dėl nulūžusio nago, praneša LNK.
Gazos Ruože trūkstant degalų elektros generatoriams Al-Šifos ligoninėje mirė penki neišnešioti kūdikiai ir septyni sunkios būklės pacientai, sekmadienį pranešė „Hamas“ pareigūnas.
Dažnas apsilankęs ligoninės priimamajame prisimena eiles koridoriuose. Gydytojų teigimu, jos ilgėja dėl sveikatos priežiūros sistemos bėdų ir pacientų požiūrio. Nepatekdami pas gydytojus bendra tvarka, neretai žmonės vyksta tiesiai į ligoninės skubios pagalbos skyrių net ir tais atvejais, kai tokios pagalbos nereikia.
Pacientų tėvai, gydymo įstaigos registratūroje išgirdę, jog nėra galimybės patekti norimu laiku pas gydytoją specialistą, neretai supyksta. Kiti įniršį lieja internete arba moko medikus, kaip geriausia dirbti. „Konfliktai arba siekiamybė jų išvengti – neatsiejama mediko darbo dalis“, – sutinka Klaipėdos vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėja Sigita Vainienė.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Istominos, slaugytojai – sveikatos specialistai, su kuriais pacientai užmezga patį glaudžiausią santykį. Kartu tai ir nuolat evoliucionuojanti profesija, kurios įtaka visuomenės sveikatai tampa reikšmingesnė ne vien dėl gausėjančio senjorų būrio, bet ir dėl jaunų žmonių, kuriems rūpinimasis sveikata yra šiuolaikiško madingo gyvenimo būdo dalis.
Ūminė mieloleukemija 38-erių Viktorijai smogė prieš metus. Pernai rugpjūtį Nidoje atostogavusią aktyvią, visur dalyvaujančią jauną moterį užklupo keistas skausmas kakle. Viktorija sutiko dalyvauti tyrime, gavo moderniausią gydymą ir po septynių mėnesių jau galėjo džiaugtis įveikusi ligą.
Klaipėdos universiteto ligoninės medikai turi naują patikimą partnerį – modernų naujos kartos kompiuterinį tomografą, kuriame integruota kardiologinė programa ir dirbtinis intelektas. Toks aparatas – pirmasis Baltijos šalyse. Naujasis kompiuterinis tomografas leis greičiau, tiksliau ir išsamiau diagnozuoti ne tik kardiologines ligas.