Beždžionių raupams apimant vis daugiau šalių, po truputį plečiasi vakcinacijos tinklas. Tačiau kai kurios šalys vakcinų vis dar neturi pakankamai, kad patenkintų poreikį. Belgijos piliečiai kerta Prancūzijos sieną, norėdami pasiskiepyti, praneša LNK.
Per keletą mėnesių skirtingus kontinentus apėmę beždžionių raupai – jau Lietuvoje. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su profesoriumi, mokslų daktaru, virusologu Sauliumi Čaplinsku, kuris sako, kad šis virusas pavojingesnis, nei gali atrodyti.
Per artimiausią mėnesį Lietuvą turėtų pasiekti vakcinos nuo beždžionių raupų, jų planuojama įsigyti 1400 dozių, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.
Nuo rugpjūčio ketvirtąja doze planuojama leisti skiepyti vyresnius nei 80 metų žmones. Šia sustiprinamąja doze jau mėnesį laiko gali skiepytis visi pilnamečiai, sergantys lėtinėmis ir imunitetą silpninančiomis ligomis. Virusologai neabejoja, kad rudenį susirgimų skaičius augs. Ruoštis naujiems protrūkiams ir naujoms viruso atmainoms ragina ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris sako, kad COVID-19 gali jau netrukus patikrinti į įprastą gyvenimo ritmą grįžusios valstybės budrumą.
Beždžionių raupai – jau čia pat ir Lietuvoje. Medikai tuo neabejoja – tik laiko klausimas, kada jie atkeliaus į mūsų šalį. Tačiau kaip labai jie pavojingi? Ar iš tiesų nuo beždžionių raupų galima apakti? Kaip jie plinta ir kokiu būdu apsisaugoti? LNK reportaže kalbinamas biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.
Artimiausia vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks rudenį, per tą laiką Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ieško, kam padovanoti turimą vakcinų perteklių.
Baltijos šalių premjerai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzula fon der Lajen) dėl atsirandančio COVID-19 vakcinų pertekliaus ir trumpo jų galiojimo ir siūlo keisti išankstinius susitarimus su gamintojais.
Gegužę galioti baigia daugiau nei 50 tūkst. vakcinų nuo koronaviruso, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia šiuos preparatus padovanoti kitoms šalims, kad jų netektų utilizuoti.