Į valstybės ir savivaldybių biudžetus per devynis šių metų mėnesius surinka 12,759 mlrd. eurų pajamų – 7,7 proc. (911,7 mln. eurų) daugiau negu pernai tuo pačiu metu, skelbia Finansų ministerija.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu svarbiausios diskusijos Seime laukia dėl 2024 metų valstybės biudžeto, bet, anot jos, bus diskutuojama ir dėl daug ginčų keliančio naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio.
Šalies įmonės per tris 2023 metų ketvirčius į biudžetą sumokėjo 11,1 mlrd. eurų mokesčių, 3,3 proc. daugiau nei prieš metus, kukliau biudžetą pildė patys didžiausi mokesčių mokėtojai, rašo „Verslo žinios“.
2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Kelių finansavimui kitų metų valstybės biudžete galima numatyti dar 150 mln. eurų neatimant jų iš kitų sričių, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, finansavimas galėtų būti didinamas ir iš specialaus Kelių infrastruktūros fondo, dėl kurio apsispręsta prieš kelerius metus.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė penktadienį registravo pasiūlymą kitų metų valstybės biudžete numatyti papildomas lėšas švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui.
Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete būtina ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams. Anot jo, Vyriausybės biudžeto projekte suplanuota suma jiems yra nepakankama.
Vyriausybės parengto kitų metų valstybės biudžeto projekto stiprybė yra tai, kad jis suplanuotas laikantis Mastrichto kriterijų, sako ekonomistai. Jų nuomone, jo nepaveikė artėjantys Seimo rinkimai, numatomos pajamos gerai apgalvotos, slopstant infliacijai gyventojų perkamoji galia turėtų augti, o realų jo įgyvendinimą gali griauti nebent lėtesnis nei prognozuojamas ekonomikos augimas.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė 2024 metų valstybės biudžeto projektui – jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2023 metų planu, turėtų augti 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija. Projektas bus teikiamas Seimui.